Man Forgot Property

“Man forgot property in prostitute's room" - A man is said to have suddenly called a taxi late at night because he probably forgot his property while visiting a prostitute. That evening, before he got into bed, he decided to call a taxi company. On the phone, an employee would have told him that one was on its way, but could not guarantee within fifteen minutes to half an hour. The man explained that the 'order of transport' was rather urgent. For that reason he wished to hurry to have a taxi appear at his front door in no time. Earlier, he believed that he had checked his pocket and jacket after leaving the "service woman". Usually he automatically felt in the inside pocket of his jacket. Apparently he didn't think twice, once outside on the street, to check all his 'pockets' again for missing ones. He walked back and forth in the house until a taxi arrived. The driver, who immediately opened the side door at the rear seat outside, let the man get in. After the driver got behind the wheel and asked him what destination, the man replied that his destination should be 'the street' near the place of the 'fish snack'. He specifically said the location of the "walking stay" among guests. The driver turned his head in his direction. He knew how far away the location was. He then gradually drove down the street before turning right after the first bend. The man made a relieved gesture from his seat and said that he never consulted a taxi at such a time. Judging by his eyes, the driver understood what he meant. He informed him that there had been several instances of, he said, "hasty rides." According to his work, he saw the 'hasty journeys' to and from a certain destination as the most normal thing. On the way, the man stopped talking and looked out the window. Outside the weather would have been a cold temperature. He looked up to the sky with stars. “I hope I can make it there when I get there…”, he said halfway through. The driver looked in his rear-view mirror. He thought the man was talking about closing times in the area. Once reaching the destination, the driver stopped his car a few meters before the side street. The man paid him and then got out. In the side street he walked straight ahead where he stepped at the 'block' of a passage to the window of the visited woman. She opened the shutter to hear what he had to say. During his explanation, the woman would then have opened the door for him. At first she thought if the same customer wanted to visit her again. But that she learned from him that he may have left his belongings in the room. The woman looked into the room with him. After a while he sank down on the windowsill and explained his story to her. She told him she was about to go home. Unfortunately, she couldn't help him. Moments later, someone entered the room. It was a member of staff who informed both of the closing time. The employee could not fully follow the conversation they were talking about. According to her, it was necessary to end the conversation. She asked the visitor to leave the woman and led him to the exit of the building. With shrugged shoulders, the man apologized to the two. He then decided to walk out. Perhaps he had overlooked something in 'all haste' and was therefore unable to put his 'things' away. He described his forgetfulness as a common occurrence. The woman on duty stared at the guest who went home after a few seconds. She considered his "explanation" of his story "inconvenient" because of the urgency of time.

“Man vergat eigendom bij prostituee in kamer” - Een man zou s’avonds laat plotseling een taxi hebben gebeld omdat hij waarschijnlijk zijn eigendom tijdens een bezoek aan prostituee vergeten had. Die avond, nog voordat hij in bed stapte, besloot hij te bellen naar een taxicentrale. Aan de telefoon zou een medewerker hem hebben gezegd dat er een onderweg was, maar niet kon garanderen binnen een kwartier tot een halfuur. De man legde uit dat de ‘bestelling van transport’ nogal spoed had. Hij wenste om die reden haast te maken om in no-time een taxi tot zijn voordeur te laten verschijnen. Eerder meende hij na zijn vertrek bij de ‘dienstverlenende vrouw’ zijn broekzak en jas te hebben gecontroleerd. Gewoonlijk voelde hij automatisch in de binnenzak van zijn jas. Kennelijk stond hij er niet bij stil, eenmaal buiten op straat, nogeens al zijn ‘zakken’ na te kijken op vermissing. Hij liep in huis heen en weer totdat er een taxi arriveerde. De chauffeur die buiten al meteen de zijdeur bij de achterste zitplaats opende, liet de man instappen. Nadat de chauffeur achter het stuur zat en hem vroeg welke bestemming, antwoordde de man dat zijn bestemming ‘de straat’ moest zijn nabij de plaats van de ‘vis snack’. Hij zei concreet de locatie van het ‘wandel-verblijf’ onder gasten. De chauffeur draaide met zijn hoofd om naar zijn richting. Hij wist op welke afstand de locatie was. Vervolgens reed hij geleidelijk de straat uit waarna hij na de eerste bocht naar rechts afsloeg. De man maakte vanaf zijn zitplaats een opgelucht gebaar en vertelde dat hij nimmer op zo’n tijdstip een taxi raadpleegde. Aan zijn ogen te zien, begreep de chauffeur wat hij bedoelde. Hij liet hem weten dat er meerdere gevallen was van, zo zei hij, ‘haastige ritten’. De ‘haastige ritten’ van en naar een bepaalde bestemming als deze zag hij volgens zijn werk als de gewoonste zaak. Onderweg hield de man op met praten en keek uit het raam. Buiten zou het weer een koude temperatuur hebben gehad. Hij keek omhoog naar de hemel met sterren. “Ik hoop dat ik het daar nog redt als ik er ben …”, zei hij halverwege. De chauffeur keek in zijn binnenspiegel. Hij dacht dat de man het over de sluitingstijden in de buurt had. Eenmaal de bestemming bereikt, stopte de chauffeur zijn auto een paar meters voor de zijstraat. De man betaalde hem en stapte vervolgens uit. In de zijstraat liep hij recht naar voren waar hij bij het ‘blok’ van een passage naar het raam van de bezochte vrouw stapte. Zij deed het luikje open om te horen wat hij te zeggen had. Tijdens zijn uitleg, zou de vrouw daarna de deur voor hem hebben open gedaan. Ze dacht in eerste instantie of dezelfde klant haar opnieuw wilde bezoeken. Maar dat zij van hem vernam dat hij zijn eigendom mogelijk in de kamer had achtergelaten. De vrouw keek samen met hem mee in de kamer. Hij liet zich na enige tijd op de vensterbank zakken en legde zijn verhaal aan haar uit. Ze vertelde hem dat zij bijna naar huis ging. Jammergenoeg kon ze hem niet helpen. Evenlater zou iemand de kamer zijn binnen gekomen. Het was een personeelslid dat beiden informeerde over de sluitingstijd. Het gesprek waar men het over had, kon de medewerkster niet helemaal volgen. Volgens haar was het een noodzaak het gesprek te beeindigen. Ze verzocht de bezoeker de vrouw te verlaten en leidde hem naar de uitgang van het pand. Met opgetrokken schouders verontschuldigde de man zich tegenover de twee. Hij besloot toen naar buiten te lopen. Wellicht dat hij in ‘alle haast’ iets over het hoofd had gezien en daardoor niet in staat was zijn ‘dingen’ op te bergen. Hij beschreef zijn vergeetachtigheid als een wel vaker voorkomend verschijnsel. De dienstverlenende vrouw staarde naar de gast die na enkele seconden richting huiswaarts ging. Zijn ‘uitleg’ omtrent zijn verhaal beschouwde zij als ‘ongelegen’ vanwege de dringende tijd.

„Mann vergaß Besitz im Zimmer einer Prostituierten“ – Ein Mann soll spät in der Nacht plötzlich ein Taxi gerufen haben, weil er vermutlich bei einem Besuch bei einer Prostituierten seinen Besitz vergessen hatte. An diesem Abend, bevor er zu Bett ging, beschloss er, ein Taxiunternehmen anzurufen. Am Telefon hätte ihm ein Mitarbeiter gesagt, dass man unterwegs sei, konnte aber nicht garantieren, dass es innerhalb von fünfzehn Minuten bis einer halben Stunde klappt. Der Mann erklärte, dass der „Transportbefehl“ ziemlich dringend sei. Aus diesem Grund wollte er sich beeilen, damit in kürzester Zeit ein Taxi vor seiner Haustür stand. Zuvor glaubte er, nach dem Verlassen der „Dienstfrau“ seine Tasche und Jacke überprüft zu haben. Normalerweise griff er automatisch in die Innentasche seiner Jacke. Anscheinend dachte er nicht zweimal darüber nach, als er draußen auf der Straße war, noch einmal alle seine „Taschen“ auf fehlende Taschen zu überprüfen. Er ging im Haus auf und ab, bis ein Taxi kam. Der Fahrer, der sofort die Seitentür am Rücksitz draußen öffnete, ließ den Mann einsteigen. Nachdem sich der Fahrer ans Steuer gesetzt und ihn nach dem Ziel gefragt hatte, antwortete der Mann, dass sein Ziel „die Straße“ in der Nähe des Ortes des „Fischimbisses“ sein sollte. Er erwähnte ausdrücklich den Ort des „Wanderaufenthalts“ unter den Gästen. Der Fahrer drehte den Kopf in seine Richtung. Er wusste, wie weit der Ort entfernt war. Anschließend fuhr er langsam die Straße hinunter, bevor er nach der ersten Kurve rechts abbog. Der Mann machte von seinem Platz aus eine erleichterte Geste und sagte, dass er zu diesem Zeitpunkt noch nie ein Taxi konsultiert habe. Seinen Augen nach zu urteilen, verstand der Fahrer, was er meinte. Er teilte ihm mit, dass es mehrere Fälle von, wie er sagte, „überstürzten Fahrten“ gegeben habe. Seiner Arbeit zufolge betrachtete er die „eiligen Fahrten“ zu und von einem bestimmten Ziel als das Normalste. Unterwegs hörte der Mann auf zu reden und schaute aus dem Fenster. Draußen wäre es kalt gewesen. Er blickte mit Sternen zum Himmel auf. „Ich hoffe, dass ich es dort schaffe, wenn ich dort ankomme…“, sagte er mittendrin. Der Fahrer schaute in seinen Rückspiegel. Er dachte, der Mann rede von den Schließzeiten in der Gegend. Am Ziel angekommen stoppte der Fahrer seinen Wagen wenige Meter vor der Seitenstraße. Der Mann bezahlte ihn und stieg dann aus. In der Seitenstraße ging er geradeaus, wo er auf den „Block“ eines Durchgangs zum Fenster der besuchten Frau trat. Sie öffnete den Fensterladen, um zu hören, was er zu sagen hatte. Während seiner Erklärung hätte die Frau ihm dann die Tür geöffnet. Zuerst dachte sie, ob derselbe Kunde sie noch einmal besuchen wollte. Aber sie habe von ihm erfahren, dass er möglicherweise seine Sachen im Zimmer gelassen habe. Die Frau schaute mit ihm ins Zimmer. Nach einer Weile ließ er sich auf die Fensterbank nieder und erzählte ihr seine Geschichte. Sie sagte ihm, dass sie gleich nach Hause gehen würde. Leider konnte sie ihm nicht helfen. Augenblicke später betrat jemand den Raum. Es war ein Mitarbeiter, der beide über die Schließzeit informierte. Der Mitarbeiter konnte dem Gespräch, über das er sprach, nicht vollständig folgen. Ihrer Meinung nach war es notwendig, das Gespräch zu beenden. Sie forderte den Besucher auf, die Frau zu verlassen und führte ihn zum Ausgang des Gebäudes. Mit zuckenden Schultern entschuldigte sich der Mann bei den beiden. Dann beschloss er, zu gehen. Vielleicht hatte er „in aller Eile“ etwas übersehen und konnte deshalb seine „Sachen“ nicht wegräumen. Er beschrieb seine Vergesslichkeit als ein weit verbreitetes Phänomen. Die diensthabende Frau starrte den Gast an, der nach ein paar Sekunden nach Hause ging. Sie empfand seine „Erklärung“ seiner Geschichte aufgrund des Zeitdrucks als „unbequem“.

"Homem esqueceu propriedade no quarto de prostituta" - Diz-se que um homem de repente chamou um táxi tarde da noite porque provavelmente esqueceu sua propriedade enquanto visitava uma prostituta. Naquela noite, antes de se deitar, resolveu ligar para uma empresa de táxi. Ao telefone, um funcionário teria dito a ele que um estava a caminho, mas não poderia garantir dentro de quinze minutos a meia hora. O homem explicou que a 'ordem de transporte' era bastante urgente. Por essa razão, ele queria se apressar para que um táxi aparecesse em sua porta a qualquer momento. Antes, ele acreditava ter verificado o bolso e a jaqueta após deixar a "mulher de serviço". Normalmente ele tateava automaticamente no bolso interno do casaco. Aparentemente, ele não pensou duas vezes, uma vez na rua, para verificar novamente todos os seus 'bolsos' em busca de itens perdidos. Ele andou de um lado para o outro na casa até que um táxi chegou. O motorista, que imediatamente abriu a porta lateral do lado de fora do banco traseiro, deixou o homem entrar. Depois que o motorista se sentou ao volante e perguntou qual era o destino, o homem respondeu que seu destino deveria ser 'a rua' perto do local do 'lanche de peixe'. Ele disse especificamente a localização da "estadia para caminhadas" entre os hóspedes. O motorista virou a cabeça em sua direção. Ele sabia a que distância ficava o local. Ele então dirigiu gradualmente pela rua antes de virar à direita após a primeira curva. O homem fez um gesto de alívio de seu assento e disse que nunca havia consultado um táxi naquela hora. A julgar por seus olhos, o motorista entendeu o que ele quis dizer. Ele o informou que houve vários casos de, disse ele, "passeios apressados". De acordo com seu trabalho, ele via as 'viagens apressadas' de e para um determinado destino como a coisa mais normal. No caminho, o homem parou de falar e olhou pela janela. Lá fora, o tempo teria sido uma temperatura fria. Ele olhou para o céu com estrelas. “Espero estar lá quando lá chegar…”, disse a meio. O motorista olhou pelo espelho retrovisor. Ele pensou que o homem estava falando sobre os horários de fechamento na área. Ao chegar ao destino, o motorista parou o carro alguns metros antes da rua lateral. O homem pagou e saiu. Na rua lateral ele seguiu em frente onde parou no 'quarteirão' de uma passagem para a janela da mulher visitada. Ela abriu a persiana para ouvir o que ele tinha a dizer. Durante sua explicação, a mulher teria então aberto a porta para ele. A princípio ela pensou se o mesmo cliente queria visitá-la novamente. Mas que ela soube por ele que ele pode ter deixado seus pertences no quarto. A mulher olhou para o quarto com ele. Depois de um tempo, ele se sentou no parapeito da janela e explicou sua história para ela. Ela disse a ele que estava prestes a ir para casa. Infelizmente, ela não podia ajudá-lo. Momentos depois, alguém entrou na sala. Foi um funcionário que informou a ambos sobre o horário de fechamento. O funcionário não conseguiu acompanhar totalmente a conversa sobre a qual estavam falando. Segundo ela, era preciso encerrar a conversa. Ela pediu ao visitante que deixasse a mulher e o conduziu até a saída do prédio. Encolhendo os ombros, o homem pediu desculpas aos dois. Ele então decidiu sair. Talvez ele tenha esquecido algo 'com toda a pressa' e, portanto, não conseguiu guardar suas 'coisas'. Ele descreveu seu esquecimento como uma ocorrência comum. A atendente encarou o hóspede que voltou para casa depois de alguns segundos. Ela considerou sua "explicação" de sua história "inconveniente" por causa da urgência do tempo.

"El hombre olvidó sus pertenencias en la habitación de la prostituta": se dice que un hombre de repente llamó a un taxi a altas horas de la noche porque probablemente olvidó sus pertenencias mientras visitaba a una prostituta. Esa noche, antes de acostarse, decidió llamar a una compañía de taxis. Por teléfono, un empleado le habría dicho que uno estaba en camino, pero no pudo garantizar que tardaría entre quince minutos y media hora. El hombre explicó que la 'orden de transporte' era bastante urgente. Por esa razón, deseaba darse prisa para que un taxi apareciera en la puerta de su casa en poco tiempo. Anteriormente, creía que había revisado su bolsillo y chaqueta después de dejar a la "mujer de servicio". Por lo general, buscaba automáticamente en el bolsillo interior de su abrigo. Aparentemente no lo pensó dos veces, una vez afuera en la calle, para revisar todos sus 'bolsillos' de nuevo en busca de alguno que faltara. Caminó de un lado a otro de la casa hasta que llegó un taxi. El conductor, que inmediatamente abrió la puerta lateral en el asiento trasero exterior, dejó entrar al hombre. Después de que el conductor se puso al volante y le preguntó qué destino, el hombre respondió que su destino debería ser 'la calle' cerca del lugar del 'bocadillo de pescado'. Dijo específicamente la ubicación de la "estancia a pie" entre los invitados. El conductor volvió la cabeza en su dirección. Sabía lo lejos que estaba el lugar. Luego condujo gradualmente por la calle antes de girar a la derecha después de la primera curva. El hombre hizo un gesto de alivio desde su asiento y dijo que nunca consultó un taxi a esa hora. A juzgar por sus ojos, el conductor entendió lo que quería decir. Le informó que había habido varios casos de, dijo, "viajes apresurados". Según su obra, veía los 'viajes apresurados' hacia y desde un determinado destino como lo más normal. En el camino, el hombre dejó de hablar y miró por la ventana. Afuera el clima habría sido una temperatura fría. Miró hacia el cielo con estrellas. “Espero poder llegar allí cuando llegue…”, dijo a mitad de camino. El conductor miró por su espejo retrovisor. Pensó que el hombre estaba hablando de horarios de cierre en el área. Una vez que llegó al destino, el conductor detuvo su automóvil unos metros antes de la calle lateral. El hombre le pagó y luego salió. En la calle lateral caminó derecho donde pisó el 'bloque' de un pasaje a la ventana de la mujer visitada. Abrió la persiana para escuchar lo que tenía que decir. Durante su explicación, la mujer le habría abierto la puerta. Al principio pensó si el mismo cliente quería volver a visitarla. Pero que se enteró por él de que pudo haber dejado sus pertenencias en la habitación. La mujer miró hacia la habitación con él. Después de un rato, se sentó en el alféizar de la ventana y le explicó su historia. Ella le dijo que estaba a punto de irse a casa. Desafortunadamente, ella no pudo ayudarlo. Momentos después, alguien entró en la habitación. Fue un miembro del personal quien informó a ambos de la hora de cierre. El empleado no podía seguir completamente la conversación de la que estaban hablando. Según ella, era necesario terminar la conversación. Le pidió al visitante que dejara a la mujer y lo condujo a la salida del edificio. Con los hombros encogidos, el hombre se disculpó con los dos. Entonces decidió salir. Tal vez había pasado por alto algo 'a toda prisa' y, por lo tanto, no pudo guardar sus 'cosas'. Describió su olvido como algo común. La mujer de turno miró fijamente al invitado que se fue a su casa después de unos segundos. Ella consideró que su "explicación" de su historia era "incómoda" debido al tiempo apremiante.

"Un homme a oublié un bien dans la chambre d'une prostituée" - Un homme aurait soudainement appelé un taxi tard dans la nuit parce qu'il avait probablement oublié son bien alors qu'il rendait visite à une prostituée. Ce soir-là, avant de se coucher, il décide d'appeler une compagnie de taxi. Au téléphone, un employé lui aurait dit qu'on était en route, mais n'a pas pu garantir dans un délai d'un quart d'heure à une demi-heure. L'homme a expliqué que "l'ordre de transport" était plutôt urgent. Pour cette raison, il souhaitait se dépêcher de faire apparaître un taxi devant sa porte en un rien de temps. Plus tôt, il croyait avoir vérifié sa poche et sa veste après avoir quitté la "femme de service". Habituellement, il fouillait automatiquement dans la poche intérieure de son manteau. Apparemment, il n'a pas réfléchi à deux fois, une fois dehors dans la rue, à vérifier à nouveau toutes ses "poches" pour voir s'il en manquait. Il fit des allers-retours dans la maison jusqu'à ce qu'un taxi arrive. Le conducteur, qui a immédiatement ouvert la porte latérale du siège arrière à l'extérieur, a laissé l'homme monter. Après que le conducteur ait pris le volant et lui ait demandé quelle destination, l'homme a répondu que sa destination devrait être «la rue» près de la place du «casse-croûte de poisson». Il a spécifiquement indiqué l'emplacement du "séjour de marche" parmi les invités. Le conducteur tourna la tête dans sa direction. Il savait à quelle distance se trouvait l'endroit. Il descendit ensuite progressivement la rue avant de tourner à droite après le premier virage. L'homme a fait un geste soulagé de son siège et a dit qu'il n'avait jamais consulté un taxi à une telle heure. A en juger par ses yeux, le conducteur comprit ce qu'il voulait dire. Il l'a informé qu'il y avait eu plusieurs cas, a-t-il dit, de "courses précipitées". Selon son travail, il considérait les «voyages précipités» vers et depuis une certaine destination comme la chose la plus normale. En chemin, l'homme a cessé de parler et a regardé par la fenêtre. Dehors, le temps aurait été une température froide. Il regarda le ciel avec des étoiles. "J'espère que je pourrai y arriver quand j'y arriverai…", a-t-il dit à mi-parcours. Le chauffeur regarda dans son rétroviseur. Il pensait que l'homme parlait des heures de fermeture dans la région. Une fois arrivé à destination, le conducteur a arrêté sa voiture quelques mètres avant la rue latérale. L'homme l'a payé puis est sorti. Dans la rue latérale, il marcha tout droit où il enjamba le « bloc » d'un passage vers la fenêtre de la femme visitée. Elle ouvrit le volet pour entendre ce qu'il avait à dire. Lors de son explication, la femme lui aurait alors ouvert la porte. Au début, elle a pensé si le même client voulait lui rendre visite à nouveau. Mais qu'elle a appris de lui qu'il avait peut-être laissé ses affaires dans la chambre. La femme regarda dans la pièce avec lui. Au bout d'un moment, il se laissa tomber sur le rebord de la fenêtre et lui raconta son histoire. Elle lui a dit qu'elle était sur le point de rentrer chez elle. Malheureusement, elle ne pouvait pas l'aider. Quelques instants plus tard, quelqu'un entra dans la pièce. C'est un membre du personnel qui a informé les deux de l'heure de fermeture. L'employé ne pouvait pas suivre entièrement la conversation dont il parlait. Selon elle, il fallait mettre fin à la conversation. Elle a demandé au visiteur de quitter la femme et l'a conduit à la sortie du bâtiment. Avec un haussement d'épaules, l'homme s'est excusé auprès des deux. Il a alors décidé de sortir. Peut-être avait-il oublié quelque chose « en toute hâte » et était-il donc incapable de ranger ses « affaires ». Il a décrit son oubli comme un phénomène courant. La femme de service dévisagea l'invité qui rentra chez lui après quelques secondes. Elle considérait son "explication" de son histoire "gênante" en raison de l'urgence du temps.

"L'uomo ha dimenticato la proprietà nella stanza della prostituta" - Si dice che un uomo abbia improvvisamente chiamato un taxi a tarda notte perché probabilmente ha dimenticato la sua proprietà mentre visitava una prostituta. Quella sera, prima di andare a letto, decise di chiamare una compagnia di taxi. Al telefono un impiegato gli avrebbe detto che ne stava arrivando uno, ma non poteva garantire entro quindici minuti mezz'ora. L'uomo ha spiegato che l'ordine di trasporto era piuttosto urgente. Per questo desiderava affrettarsi a far comparire un taxi davanti alla sua porta in un batter d'occhio. In precedenza, credeva di aver controllato tasca e giacca dopo aver lasciato la "donna di servizio". Di solito si sentiva automaticamente nella tasca interna del cappotto. Apparentemente non ci ha pensato due volte, una volta fuori per strada, a controllare di nuovo tutte le sue "tasche" per quelle mancanti. Camminò avanti e indietro per la casa finché non arrivò un taxi. L'autista, che ha subito aperto la portiera laterale all'esterno del sedile posteriore, ha fatto salire l'uomo. Dopo che l'autista si è messo al volante e gli ha chiesto quale destinazione, l'uomo ha risposto che la sua destinazione doveva essere "la strada" vicino al luogo dello "spuntino di pesce". Ha detto specificamente il luogo del "soggiorno a piedi" tra gli ospiti. L'autista girò la testa nella sua direzione. Sapeva quanto fosse lontana la posizione. Poi ha guidato gradualmente lungo la strada prima di svoltare a destra dopo la prima curva. L'uomo ha fatto un gesto di sollievo dal suo posto e ha detto che non ha mai consultato un taxi in un momento simile. A giudicare dai suoi occhi, l'autista capì cosa intendeva. Lo informò che c'erano stati diversi casi, disse, di "corse frettolose". Secondo il suo lavoro, vedeva i "viaggi frettolosi" da e verso una certa destinazione come la cosa più normale. Lungo la strada, l'uomo ha smesso di parlare e ha guardato fuori dalla finestra. Fuori il tempo sarebbe stato una temperatura fredda. Alzò gli occhi al cielo con le stelle. "Spero di potercela fare quando ci arrivo...", ha detto a metà. L'autista guardò nello specchietto retrovisore. Pensava che l'uomo stesse parlando degli orari di chiusura della zona. Una volta raggiunta la destinazione, l'autista ha fermato la sua auto pochi metri prima della strada laterale. L'uomo lo ha pagato e poi è uscito. Nella strada laterale ha camminato dritto dove ha messo piede al "blocco" di un passaggio verso la finestra della donna visitata. Aprì la persiana per sentire cosa aveva da dire. Durante la sua spiegazione, la donna gli avrebbe poi aperto la porta. All'inizio pensava se lo stesso cliente volesse farle visita di nuovo. Ma che ha saputo da lui che potrebbe aver lasciato le sue cose nella stanza. La donna guardò nella stanza con lui. Dopo un po' si sdraiò sul davanzale della finestra e le raccontò la sua storia. Gli disse che stava per tornare a casa. Sfortunatamente, non poteva aiutarlo. Pochi istanti dopo, qualcuno entrò nella stanza. È stato un membro del personale che ha informato entrambi dell'orario di chiusura. Il dipendente non ha potuto seguire completamente la conversazione di cui stava parlando. Secondo lei, era necessario terminare la conversazione. Ha chiesto al visitatore di lasciare la donna e lo ha condotto all'uscita dell'edificio. Con un'alzata di spalle, l'uomo si è scusato con i due. Ha quindi deciso di uscire. Forse aveva trascurato qualcosa "in tutta fretta" e quindi non era in grado di mettere via le sue "cose". Ha descritto la sua dimenticanza come un evento comune. La donna di turno fissò l'ospite che tornò a casa dopo pochi secondi. Ha considerato la sua "spiegazione" della sua storia "scomoda" a causa dell'urgenza del tempo.

«Άνδρας ξέχασε περιουσία στο δωμάτιο της ιερόδουλης» - Ένας άνδρας λέγεται ότι κάλεσε ξαφνικά ταξί αργά το βράδυ γιατί πιθανότατα ξέχασε την περιουσία του όταν επισκέφτηκε μια ιερόδουλη. Εκείνο το βράδυ, πριν κοιμηθεί, αποφάσισε να καλέσει μια εταιρεία ταξί. Στο τηλέφωνο, ένας υπάλληλος θα του έλεγε ότι ένας ήταν καθ' οδόν, αλλά δεν μπορούσε να εγγυηθεί μέσα σε δεκαπέντε λεπτά έως μισή ώρα. Ο άνδρας εξήγησε ότι η «παραγγελία μεταφοράς» ήταν μάλλον επείγουσα. Για αυτόν τον λόγο ήθελε να βιαστεί να εμφανιστεί ένα ταξί στην εξώπορτά του σε χρόνο μηδέν. Νωρίτερα πίστευε ότι είχε τσεκάρει την τσέπη και το σακάκι του μετά την αποχώρησή του από την «υπηρεσία». Συνήθως ένιωθε αυτόματα στην εσωτερική τσέπη του παλτού του. Προφανώς δεν το σκέφτηκε δύο φορές, μια φορά έξω στο δρόμο, να ελέγξει ξανά όλες τις «τσέπες» του για όσες λείπουν. Περπατούσε πέρα ​​δώθε στο σπίτι μέχρι που έφτασε ένα ταξί. Ο οδηγός, που άνοιξε αμέσως την πλαϊνή πόρτα στο πίσω κάθισμα έξω, άφησε τον άνδρα να μπει μέσα. Αφού ο οδηγός πήρε το τιμόνι και τον ρώτησε ποιος προορισμός, ο άνδρας απάντησε ότι ο προορισμός του θα έπρεπε να είναι «ο δρόμος» κοντά στο μέρος του «ψαρομεζέ». Είπε συγκεκριμένα την τοποθεσία της «περιπατητικής διαμονής» μεταξύ των καλεσμένων. Ο οδηγός γύρισε το κεφάλι του προς την κατεύθυνση του. Ήξερε πόσο μακριά ήταν η τοποθεσία. Στη συνέχεια οδήγησε σταδιακά το δρόμο πριν στρίψει δεξιά μετά την πρώτη στροφή. Ο άνδρας έκανε μια ανακουφισμένη κίνηση από τη θέση του και είπε ότι δεν συμβουλεύτηκε ποτέ ταξί τέτοια ώρα. Αν κρίνουμε από τα μάτια του, ο οδηγός κατάλαβε τι εννοούσε. Τον ενημέρωσε ότι υπήρξαν αρκετές περιπτώσεις, όπως είπε, «βιαστικών βόλτων». Σύμφωνα με τη δουλειά του, έβλεπε τα «βιαστικά ταξίδια» από και προς έναν συγκεκριμένο προορισμό ως το πιο φυσιολογικό πράγμα. Στο δρόμο, ο άντρας σταμάτησε να μιλάει και κοίταξε έξω από το παράθυρο. Έξω ο καιρός θα ήταν μια κρύα θερμοκρασία. Κοίταξε τον ουρανό με αστέρια. «Ελπίζω να τα καταφέρω εκεί όταν φτάσω…», είπε στα μισά του δρόμου. Ο οδηγός κοίταξε στον καθρέφτη του. Νόμιζε ότι ο άντρας μιλούσε για ώρες κλεισίματος στην περιοχή. Μόλις έφτασε στον προορισμό, ο οδηγός σταμάτησε το αυτοκίνητό του λίγα μέτρα πριν από τον παράδρομο. Ο άντρας τον πλήρωσε και μετά βγήκε έξω. Στον παράδρομο περπάτησε ευθεία μπροστά, όπου πάτησε στο «μπλοκ» ενός περάσματος προς το παράθυρο της γυναίκας που επισκέφτηκε. Άνοιξε το κλείστρο για να ακούσει τι είχε να πει. Κατά τη διάρκεια της εξήγησής του, η γυναίκα θα του είχε ανοίξει την πόρτα. Στην αρχή σκέφτηκε αν ο ίδιος πελάτης ήθελε να την επισκεφτεί ξανά. Αλλά ότι έμαθε από αυτόν ότι μπορεί να άφησε τα πράγματά του στο δωμάτιο. Η γυναίκα κοίταξε στο δωμάτιο μαζί του. Μετά από λίγο βυθίστηκε στο περβάζι και της εξήγησε την ιστορία του. Του είπε ότι ήταν έτοιμος να πάει σπίτι. Δυστυχώς, δεν μπορούσε να τον βοηθήσει. Λίγες στιγμές αργότερα, κάποιος μπήκε στο δωμάτιο. Ήταν ένα μέλος του προσωπικού που ενημέρωσε και τους δύο για την ώρα κλεισίματος. Ο υπάλληλος δεν μπορούσε να παρακολουθήσει πλήρως τη συζήτηση για την οποία μιλούσαν. Σύμφωνα με την ίδια, ήταν απαραίτητο να τελειώσει η συζήτηση. Ζήτησε από τον επισκέπτη να αφήσει τη γυναίκα και τον οδήγησε στην έξοδο του κτιρίου. Με σηκωμένους ώμους, ο άντρας ζήτησε συγγνώμη από τους δύο. Τότε αποφάσισε να φύγει. Ίσως είχε παραβλέψει κάτι «βιασύνη» και επομένως δεν ήταν σε θέση να αφήσει τα «πράγματα» του μακριά. Χαρακτήρισε τη λήθη του ως συνηθισμένο φαινόμενο. Η εφημερεύουσα κοίταξε τον καλεσμένο που πήγε σπίτι μετά από λίγα δευτερόλεπτα. Θεώρησε την «εξήγηση» της ιστορίας του «άβολη» λόγω του επείγοντος του χρόνου.

„Mężczyzna zapomniał rzeczy w pokoju prostytutki” - Mówi się, że mężczyzna nagle późno w nocy wezwał taksówkę, ponieważ prawdopodobnie zapomniał swojej własności podczas wizyty u prostytutki. Tego wieczoru, zanim położył się do łóżka, postanowił zadzwonić po firmę taksówkarską. Przez telefon pracownik powiedziałby mu, że jeden jest w drodze, ale nie mógł zagwarantować, że w ciągu piętnastu minut do pół godziny. Mężczyzna wyjaśnił, że „zlecenie transportu” jest raczej pilne. Z tego powodu chciał się pospieszyć, aby taksówka pojawiła się pod jego drzwiami w jak najkrótszym czasie. Wcześniej sądził, że po wyjściu ze „służby” sprawdził kieszeń i kurtkę. Zwykle automatycznie grzebał w wewnętrznej kieszeni płaszcza. Najwyraźniej nie zastanawiał się dwa razy, raz na zewnątrz na ulicy, aby ponownie sprawdzić wszystkie swoje „kieszenie” w poszukiwaniu brakujących. Chodził tam iz powrotem po domu, aż przyjechała taksówka. Kierowca, który natychmiast otworzył boczne drzwi na tylnym siedzeniu na zewnątrz, wpuścił mężczyznę do środka. Po tym, jak kierowca usiadł za kierownicą i zapytał go, dokąd zmierza, mężczyzna odpowiedział, że jego celem powinna być „ulica” w pobliżu miejsca „rybnej przekąski”. W szczególności powiedział lokalizację „spacerowego pobytu” wśród gości. Kierowca odwrócił głowę w jego stronę. Wiedział, jak daleko jest to miejsce. Następnie stopniowo jechał ulicą, zanim skręcił w prawo za pierwszym zakrętem. Mężczyzna wykonał gest ulgi ze swojego miejsca i powiedział, że nigdy nie konsultował się z taksówką o takiej porze. Sądząc po jego oczach, kierowca zrozumiał, co miał na myśli. Poinformował go, że było kilka przypadków, jak powiedział, „pośpiesznych przejażdżek”. Zgodnie ze swoją pracą uważał „pospieszne podróże” do iz określonego miejsca docelowego za najnormalniejszą rzecz. Po drodze mężczyzna przestał mówić i wyjrzał przez okno. Na zewnątrz panowałaby niska temperatura. Spojrzał w niebo z gwiazdami. „Mam nadzieję, że uda mi się tam dotrzeć, kiedy tam dotrę…”, powiedział w połowie. Kierowca spojrzał w lusterko wsteczne. Myślał, że mężczyzna mówi o godzinach zamknięcia w okolicy. Po dotarciu na miejsce kierowca zatrzymał swój samochód kilka metrów przed boczną uliczką. Mężczyzna zapłacił mu i wyszedł. W bocznej uliczce szedł prosto przed siebie, gdzie stanął przy „bloku” przejścia do okna odwiedzanej kobiety. Otworzyła okiennicę, żeby usłyszeć, co ma do powiedzenia. Podczas jego wyjaśnień kobieta otworzyłaby mu drzwi. W pierwszej chwili pomyślała, że ​​ten sam klient chce ją znowu odwiedzić. Ale dowiedziała się od niego, że mógł zostawić swoje rzeczy w pokoju. Kobieta zajrzała razem z nim do pokoju. Po chwili opadł na parapet i opowiedział jej swoją historię. Powiedziała mu, że idzie do domu. Niestety nie mogła mu pomóc. Chwilę później ktoś wszedł do pokoju. To był członek personelu, który poinformował obu o czasie zamknięcia. Pracownik nie mógł w pełni śledzić rozmowy, o której mówił. Według niej konieczne było zakończenie rozmowy. Poprosiła gościa o odejście od kobiety i poprowadziła go do wyjścia z budynku. Mężczyzna wzruszył ramionami i przeprosił tę dwójkę. Wtedy zdecydował się wyjść. Być może „w pośpiechu” coś przeoczył i dlatego nie mógł odłożyć „rzeczy”. Opisał swoje zapominanie jako powszechne zjawisko. Dyżurna wpatrywała się w gościa, który po kilku sekundach poszedł do domu. Uważała, że ​​jego „wyjaśnienie” jego historii jest „niewygodne” ze względu na pilną potrzebę czasu.

„Мъж забрави имущество в стаята на проститутката“ – Твърди се, че мъж внезапно е извикал такси късно през нощта, защото вероятно е забравил имуществото си, докато е бил на гости на проститутка. Същата вечер, преди да си легне, той реши да се обади на таксиметрова компания. По телефона служител би му казал, че такъв е на път, но не може да гарантира в рамките на петнадесет минути до половин час. Мъжът обясни, че „поръчката за транспорт“ е доста спешна. Поради тази причина той искаше да побърза, за да може таксито да се появи на входната му врата за нула време. По-рано той вярваше, че е проверил джоба и якето си, след като напуснал "сервизката". Обикновено автоматично опипваше във вътрешния джоб на сакото си. Явно не се е замислил, веднъж навън на улицата, да провери отново всичките си „джобове“ за липсващи. Той се разхождаше напред-назад из къщата, докато пристигна такси. Шофьорът, който веднага отвори страничната врата на задната седалка отвън, пусна мъжа да влезе. След като шофьорът седна зад волана и го попита каква дестинация, мъжът отговори, че дестинацията му трябва да е „улицата“ близо до мястото на „рибната закуска“. Той конкретно каза местоположението на "пешеходния престой" сред гостите. Шофьорът обърна глава в неговата посока. Знаеше колко далеч е мястото. След това плавно караше по улицата, преди да завие надясно след първия завой. Мъжът направи облекчен жест от мястото си и каза, че никога не се е консултирал с такси в такъв момент. Съдейки по очите му, шофьорът разбра какво има предвид. Той го информира, че е имало няколко случая на, по думите му, „прибързани пътувания“. Според работата си, той вижда "бързите пътувания" до и от определена дестинация като най-нормалното нещо. По пътя мъжът спря да говори и погледна през прозореца. Навън времето щеше да е студено. Погледна към небето със звезди. „Надявам се да успея да стигна, когато стигна…“, каза той по средата. Шофьорът погледна в огледалото за обратно виждане. Мислеше, че човекът говори за затваряне в района. След като стигна до дестинацията, шофьорът спря колата си на метри преди страничната улица. Човекът му плати и след това излезе. В страничната улица той вървеше право напред, където стъпи на „преградата“ на прохода до прозореца на посетената жена. Тя отвори капака, за да чуе какво има да каже. По време на обяснението му жената би му отворила вратата. Първоначално си помисли дали същият клиент иска да я посети отново. Но че от него научила, че може да си е оставил вещите в стаята. Жената погледна в стаята с него. След малко той се отпусна на перваза на прозореца и й обясни историята си. Тя му каза, че е на път да се прибере. За съжаление тя не можа да му помогне. Миг по-късно някой влезе в стаята. Член на персонала беше този, който информира и двамата за затварянето. Служителят не успя да проследи изцяло разговора, за който си говориха. Според нея е било необходимо да се прекрати разговорът. Тя помоли посетителя да остави жената и го поведе към изхода на сградата. Със свити рамене мъжът се извини на двамата. Тогава той реши да излезе. Може би е пропуснал нещо в „бързината“ и затова не е успял да прибере „нещата“ си. Той определи безпаметието си като често срещано явление. Дежурната се втренчи в госта, който след секунди се прибра. Тя смята, че неговото „обяснение“ на историята му е „неудобно“ поради спешността на времето.

"Čovjek zaboravio imovinu u sobi prostitutke" - Kaže se da je muškarac iznenada pozvao taksi kasno navečer jer je vjerojatno zaboravio svoju imovinu dok je bio u posjetu prostitutki. Te večeri, prije no što je legao u krevet, odlučio je nazvati taksi kompaniju. Na telefonu bi mu zaposlenik rekao da je jedan na putu, ali nije mogao jamčiti unutar petnaest minuta do pola sata. Čovjek je objasnio da je 'nalog prijevoza' prilično hitan. Zbog toga je želio požuriti da mu se taksi u trenu pojavi pred vratima. Prethodno je vjerovao da je pregledao džep i jaknu nakon što je izašao od "servisice". Obično je automatski pipao po unutarnjem džepu svoje jakne. Očito mu nije palo na pamet, jednom vani na ulici, ponovno pregledati sve svoje 'džepove' za nedostatke. Hodao je naprijed-natrag po kući dok nije stigao taksi. Vozač, koji je odmah otvorio bočna vrata na stražnjem sjedalu izvana, pustio je čovjeka da uđe. Nakon što je vozač sjeo za volan i upitao ga na koje odredište, muškarac je odgovorio da bi mu odredište trebala biti 'ulica' u blizini mjesta 'ribljeg zalogaja'. Posebno je rekao mjesto "pješačkog boravka" među gostima. Vozač je okrenuo glavu u njegovom smjeru. Znao je koliko je lokacija udaljena. Zatim je postupno vozio niz ulicu prije nego što je skrenuo desno nakon prvog zavoja. Čovjek je sa svog sjedala mahnuo s olakšanjem i rekao da nikada nije tražio taksi u takvom trenutku. Sudeći po njegovim očima, vozač je shvatio što misli. Obavijestio ga je da je bilo nekoliko slučajeva, kako je rekao, "ishitrenih vožnji". Prema svom radu, 'užurbana putovanja' do i od određene destinacije doživljavao je kao najnormalniju stvar. Usput je čovjek prestao govoriti i pogledao kroz prozor. Vani bi vrijeme bilo hladno. Pogledao je u nebo sa zvijezdama. “Nadam se da ću uspjeti stići kad stignem...”, rekao je na pola puta. Vozač je pogledao u svoj retrovizor. Mislio je da čovjek govori o terminima zatvaranja u tom području. Kada je stigao na odredište, vozač je zaustavio svoj automobil nekoliko metara prije sporedne ulice. Čovjek mu je platio i onda izašao. U sporednoj ulici hodao je ravno naprijed gdje je stao na 'blok' prolaza do prozora posjećene žene. Otvorila je kapak da čuje što ima za reći. Tijekom njegovog objašnjavanja, žena bi mu tada otvorila vrata. Prvo je pomislila želi li je ista mušterija ponovno posjetiti. Ali da je od njega saznala da je možda ostavio svoje stvari u sobi. Žena je s njim pogledala u sobu. Nakon nekog vremena spustio se na prozorsku dasku i objasnio joj svoju priču. Rekla mu je da ide kući. Nažalost, nije mu mogla pomoći. Nekoliko trenutaka kasnije, netko je ušao u sobu. Član osoblja je obojicu obavijestio o vremenu zatvaranja. Zaposlenica nije mogla u potpunosti pratiti razgovor o kojem su razgovarali. Prema njezinim riječima, bilo je potrebno prekinuti razgovor. Zamolila je posjetitelja da ostavi ženu i odvela ga do izlaza iz zgrade. Slegnuvši ramenima, čovjek se ispričao dvojici. Zatim je odlučio izaći. Možda je nešto previdio u 'žurbi' i stoga nije mogao pospremiti svoje 'stvari'. Svoju zaboravnost opisao je kao uobičajenu pojavu. Dežurna se zagledala u gosta koji je nakon nekoliko sekundi otišao kući. Njegovo "objašnjenje" svoje priče smatrala je "nezgodnim" zbog hitnosti vremena.

"Čovek je zaboravio imovinu u sobi prostitutke" - Kažu da je muškarac iznenada pozvao taksi kasno noću jer je verovatno zaboravio svoju imovinu dok je bio u poseti prostitutki. Te večeri, prije nego što je legao u krevet, odlučio je da pozove taksi kompaniju. Telefonom bi mu zaposlenik rekao da je jedan na putu, ali nije mogao garantovati u roku od petnaest minuta do pola sata. Čovjek je objasnio da je 'red transporta' prilično hitan. Iz tog razloga poželio je da požuri da mu se taksi u tren oka pojavi na ulaznim vratima. Prethodno je vjerovao da je provjerio džep i jaknu nakon što je izašao iz "servisne žene". Obično je automatski opipao unutrašnji džep svoje jakne. Očigledno nije dvaput razmislio, jednom vani na ulici, da ponovo provjeri sve svoje 'džepove' ima li nestalih. Hodao je tamo-amo po kući dok nije stigao taksi. Vozač, koji je napolju odmah otvorio bočna vrata na zadnjem sedištu, pustio je čoveka da uđe. Nakon što je vozač sjeo za volan i upitao ga koja je destinacija, muškarac je odgovorio da bi njegova destinacija trebala biti 'ulica' u blizini mjesta 'ribljeg zalogaja'. Posebno je rekao lokaciju "pješačkog boravka" među gostima. Vozač je okrenuo glavu u njegovom pravcu. Znao je koliko je lokacija udaljena. Zatim je postepeno vozio ulicom prije nego što je skrenuo desno nakon prvog zavoja. Čovek je napravio pokret sa olakšanjem sa svog sedišta i rekao da nikada nije kontaktirao taksi u takvom trenutku. Sudeći po njegovim očima, vozač je shvatio na šta je mislio. Obavijestio ga je da je bilo nekoliko slučajeva, kako je rekao, "užurbanih vožnji". Prema svom radu, 'užurbana putovanja' do i od određene destinacije doživljavao je kao najnormalniju stvar. Na putu je muškarac prestao da priča i pogledao je kroz prozor. Napolju bi bila hladna temperatura. Pogledao je u nebo sa zvijezdama. „Nadam se da ću uspeti da stignem tamo kada stignem…“, rekao je na pola puta. Vozač je pogledao u retrovizor. Mislio je da čovjek govori o zatvaranju u tom području. Kada je stigao na odredište, vozač je zaustavio automobil nekoliko metara prije sporedne ulice. Čovjek mu je platio i onda izašao. U sporednoj ulici je išao pravo, gdje je zakoračio na 'blok' prolaza do prozora posjećene žene. Otvorila je kapak da čuje šta ima da kaže. Tokom njegovog objašnjenja, žena bi mu tada otvorila vrata. U početku je pomislila da li ista mušterija želi da je ponovo poseti. Ali da je od njega saznala da je možda ostavio svoje stvari u sobi. Žena je pogledala u sobu s njim. Nakon nekog vremena se spustio na prozorsku dasku i objasnio joj svoju priču. Rekla mu je da ide kući. Nažalost, nije mu mogla pomoći. Nekoliko trenutaka kasnije, neko je ušao u sobu. Bio je to član osoblja koji je obavještavao o vremenu zatvaranja. Zaposleni nije mogao u potpunosti pratiti razgovor o kojem su razgovarali. Prema njenim riječima, bilo je neophodno prekinuti razgovor. Zamolila je posjetioca da napusti ženu i odvela ga do izlaza iz zgrade. Slegnuvši ramenima, muškarac se izvinio dvojici. Tada je odlučio da izađe. Možda je nešto previdio u "svojoj žurbi" i stoga nije mogao da odloži svoje "stvari". Svoju zaboravnost je opisao kao uobičajenu pojavu. Dežurna je zurila u gosta koji je nakon nekoliko sekundi otišao kući. Smatrala je njegovo "objašnjenje" njegove priče "nezgodnim" zbog hitnosti vremena.

«Человек забыл вещи в комнате проститутки». Говорят, что мужчина поздно ночью внезапно вызвал такси, потому что, вероятно, забыл свои вещи во время посещения проститутки. В тот вечер, перед тем как лечь спать, он решил вызвать таксомоторную компанию. По телефону сотрудник сказал бы ему, что один из них уже в пути, но не мог гарантировать, что это произойдет в течение пятнадцати минут или получаса. Мужчина объяснил, что «заказ транспорта» был довольно срочным. По этой причине он хотел поторопиться, чтобы такси появилось у его входной двери в кратчайшие сроки. Ранее он полагал, что проверил карман и куртку после ухода от «служанки». Обычно он машинально шарил во внутреннем кармане пальто. Видимо, он не раздумывал, выйдя на улицу, чтобы еще раз проверить все свои «карманы» на предмет недостающих. Он ходил взад и вперед по дому, пока не приехало такси. Водитель, который тут же открыл боковую дверь на заднем сиденье снаружи, пропустил мужчину внутрь. После того, как водитель сел за руль и спросил его, какой пункт назначения, мужчина ответил, что его пунктом назначения должна быть «улица» рядом с местом «рыбной закуски». Он специально указал место «прогулки» среди гостей. Водитель повернул голову в его сторону. Он знал, как далеко это место. Затем он постепенно ехал по улице, прежде чем повернуть направо после первого поворота. Мужчина сделал облегченный жест со своего места и сказал, что никогда не советовался с такси в такое время. Судя по его глазам, водитель понял, что он имел в виду. Он сообщил ему, что было несколько случаев, по его словам, «поспешных поездок». Согласно его работе, он считал «поспешные поездки» в определенное место и обратно самым нормальным явлением. По дороге мужчина замолчал и посмотрел в окно. На улице была бы холодная температура. Он посмотрел на небо со звездами. «Надеюсь, я смогу добраться туда, когда доберусь…», — сказал он на полпути. Водитель посмотрел в зеркало заднего вида. Он думал, что этот человек говорил о времени закрытия в этом районе. Доехав до места назначения, водитель остановил машину в нескольких метрах от переулка. Мужчина заплатил ему и вышел. В переулке он пошел прямо, где наступил на «блок» прохода к окну посетившей его женщины. Она открыла ставни, чтобы услышать, что он хотел сказать. Во время его объяснений женщина открыла бы ему дверь. Сначала она подумала, не хочет ли тот же клиент снова зайти к ней. Но что она узнала от него, что он, возможно, оставил свои вещи в комнате. Женщина заглянула в комнату вместе с ним. Через некоторое время он опустился на подоконник и рассказал ей свою историю. Она сказала ему, что собирается идти домой. К сожалению, она не смогла ему помочь. Спустя мгновение кто-то вошел в комнату. Это был сотрудник, который сообщил обоим о времени закрытия. Сотрудник не мог полностью следить за разговором, о котором они говорили. По ее словам, необходимо было закончить разговор. Она попросила посетителя оставить женщину и провела его к выходу из здания. Пожав плечами, мужчина извинился перед ними. Затем он решил уйти. Может быть, он что-то проглядел «впопыхах» и поэтому не мог убрать свои «вещи». Он описал свою забывчивость как обычное явление. Дежурная уставилась на гостя, который через несколько секунд ушел домой. Она считала его «объяснение» своей истории «неудобным» из-за неотложности времени.

„Žmogus pamiršo turtą prostitutės kambaryje“ – Teigiama, kad vėlai vakare vyras staiga išsikvietė taksi, nes tikriausiai pamiršo savo turtą lankydamas prostitutę. Tą vakarą, prieš atsiguldamas į lovą, jis nusprendė paskambinti taksi kompanijai. Telefonu darbuotojas būtų jam pasakęs, kad vienas jau pakeliui, bet negalėjo garantuoti per penkiolika minučių iki pusvalandžio. Vyriškis paaiškino, kad „transporto užsakymas“ buvo gana skubus. Dėl šios priežasties jis norėjo paskubėti, kad prie jo durų greitai pasirodytų taksi. Anksčiau jis tikino, kad išėjęs iš „tarnaujančios moters“ patikrino kišenę ir striukę. Paprastai jis automatiškai jautėsi vidinėje palto kišenėje. Matyt, jis negalvojo du kartus, išėjęs į gatvę, dar kartą patikrinti visas savo „kišenes“, ar jų nėra. Jis vaikščiojo pirmyn ir atgal po namus, kol atvyko taksi. Vairuotojas, iš karto atidaręs šonines dureles prie galinės sėdynės lauke, įleido vyrą. Vairuotojui sėdus prie vairo ir pasiteiravus, kokia kryptimi, vyras atsakė, kad jo kelionės tikslas turėtų būti „gatvė“ šalia „žuvies užkandžių“ vietos. Jis konkrečiai pasakė „pasivaikščiojimo“ vietą tarp svečių. Vairuotojas pasuko galvą į savo pusę. Jis žinojo, kaip toli yra ta vieta. Tada jis palaipsniui važiavo gatve, o po pirmojo posūkio pasuko į dešinę. Vyriškis atsisėdęs palengvėjo gestu ir pasakė, kad tokiu metu niekada nesikreipė į taksi. Sprendžiant iš akių, vairuotojas suprato, ką turėjo galvoje. Jis informavo jį, kad buvo keli, pasak jo, „skubo važiavimo“ atvejai. Remdamasis savo darbais, „skubos kelionės“ į tam tikrą tikslą ir atgal jam atrodė įprasčiausias dalykas. Pakeliui vyras nustojo kalbėti ir pažvelgė pro langą. Lauke oras būtų buvęs šaltas. Jis pažvelgė į dangų su žvaigždėmis. „Tikiuosi, kad pasieksiu ten...“, – pasakė jis įpusėjus. Vairuotojas pažvelgė į galinio vaizdo veidrodėlį. Jis manė, kad vyras kalba apie uždarymo laiką rajone. Pasiekęs tikslą vairuotojas sustabdė automobilį likus keliems metrams iki šalutinės gatvės. Vyriškis jam sumokėjo ir išlipo. Šalutinėje gatvelėje jis ėjo tiesiai į priekį, kur įžengė į perėjos „bloką“ prie aplankytos moters lango. Ji atidarė sklendę, kad išgirstų, ką jis turi pasakyti. Jo paaiškinimo metu moteris būtų atidariusi jam duris. Iš pradžių ji pagalvojo, ar tas pats klientas norėtų ją aplankyti dar kartą. Tačiau ji iš jo sužinojo, kad jis galėjo palikti savo daiktus kambaryje. Moteris kartu su juo pažvelgė į kambarį. Po kurio laiko jis nugriuvo ant palangės ir paaiškino jai savo istoriją. Ji jam pasakė, kad ruošiasi eiti namo. Deja, ji negalėjo jam padėti. Po kelių akimirkų kažkas įėjo į kambarį. Darbuotojas informavo abu apie uždarymo laiką. Darbuotoja negalėjo iki galo sekti pokalbio, apie kurį jie kalbėjo. Anot jos, pokalbį reikėjo nutraukti. Ji paprašė lankytojo palikti moterį ir nuvedė jį prie išėjimo iš pastato. Gūžtelėjęs pečiais vyras jųdviejų atsiprašė. Tada jis nusprendė išeiti. Galbūt jis „skubėdamas“ kažką nepastebėjo ir todėl negalėjo padėti savo „daiktų“. Savo užmaršumą jis apibūdino kaip įprastą reiškinį. Budinti moteris spoksojo į svečią, kuris po kelių sekundžių parėjo namo. Ji manė, kad jo istorijos „paaiškinimas“ yra „nepatogus“ dėl stigusio laiko.

"Vīrietis aizmirsa īpašumu prostitūtas istabā" - kāds vīrietis pēkšņi vēlu vakarā izsaucis taksometru, jo, iespējams, aizmirsis savu īpašumu, apmeklējot prostitūtu. Tajā vakarā pirms gulēšanas viņš nolēma izsaukt taksometru firmu. Pa tālruni darbinieks viņam būtu teicis, ka viens ir ceļā, taču nevarēja garantēt piecpadsmit minūšu līdz pusstundu laikā. Vīrietis paskaidroja, ka "transporta pasūtījums" bija diezgan steidzams. Šī iemesla dēļ viņš vēlējās steigties, lai pie viņa durvīm ātri parādītos taksometrs. Iepriekš viņš uzskatīja, ka pēc aiziešanas no "dienesta sievietes" pārbaudījis kabatu un jaku. Parasti viņš automātiski iejutās jakas iekškabatā. Acīmredzot viņš divreiz nedomāja, reiz ārā uz ielas, vēlreiz pārbaudīt visas savas "kabatas", vai nav pazudušas. Viņš staigāja pa māju šurpu turpu, līdz ieradās taksometrs. Šoferis, kurš uzreiz ārā atvēra sānu durvis pie aizmugurējā sēdekļa, ļāva vīrietim iekāpt. Pēc tam, kad šoferis sēdās pie stūres un jautāja, kāds ir galamērķis, vīrietis atbildēja, ka viņa galamērķim jābūt “ielai” netālu no “zivju uzkodas” vietas. Viņš īpaši norādīja "pastaigu uzturēšanās vietu" viesu vidū. Vadītājs pagrieza galvu savā virzienā. Viņš zināja, cik tālu atrodas šī vieta. Pēc tam viņš pamazām brauca pa ielu, pirms pēc pirmā līkuma pagriezās pa labi. Vīrietis atviegloti žestu no savas vietas un sacīja, ka nekad nav konsultējies ar taksometru šādā laikā. Spriežot pēc viņa acīm, vadītājs saprata, ko ar to domā. Viņš informēja viņu, ka ir bijuši vairāki, viņa teiktā, "pārsteidzīgi braucieni". Saskaņā ar savu darbu viņš uzskatīja "steidzīgos ceļojumus" uz noteiktu galamērķi un no tā kā visparastāko lietu. Pa ceļam vīrietis pārtrauca runāt un paskatījās ārā pa logu. Ārpus laikapstākļiem būtu bijusi auksta temperatūra. Viņš paskatījās uz debesīm ar zvaigznēm. "Es ceru, ka varēšu tur nokļūt, kad nokļūšu...", viņš teica pusceļā. Vadītājs paskatījās atpakaļskata spogulī. Viņam šķita, ka vīrietis runā par slēgšanas laiku šajā rajonā. Sasniedzot galamērķi, vadītājs dažus metrus pirms sānielas apturēja savu auto. Vīrietis viņam samaksāja un tad izkāpa. Sānu ielā viņš gāja taisni uz priekšu, kur pie ejas “kvartāla” piegāja pie apmeklētās sievietes loga. Viņa atvēra slēģus, lai dzirdētu, kas viņam sakāms. Viņa paskaidrojuma laikā sieviete būtu atvērusi viņam durvis. Sākumā viņa domāja, vai tas pats klients vēlas viņu apciemot vēlreiz. Bet viņa no viņa uzzināja, ka viņš, iespējams, atstājis savas mantas istabā. Sieviete kopā ar viņu ieskatījās istabā. Pēc brīža viņš nokrita uz palodzes un paskaidroja viņai savu stāstu. Viņa viņam teica, ka gatavojas doties mājās. Diemžēl viņa nevarēja viņam palīdzēt. Pēc brīža kāds ienāca istabā. Tas bija darbinieks, kurš abus informēja par slēgšanas laiku. Darbiniece nevarēja pilnībā izsekot sarunai, par kuru viņi runāja. Pēc viņas teiktā, bija nepieciešams pārtraukt sarunu. Viņa lūdza apmeklētāju atstāt sievieti un veda uz ēkas izeju. Paraustījis plecus, vīrietis abiem atvainojās. Pēc tam viņš nolēma iet ārā. Iespējams, viņš bija kaut ko nepamanījis "visā steigā" un tāpēc nevarēja nolikt savas "lietas". Savu aizmāršību viņš raksturoja kā ierastu parādību. Dežurējošā sieviete skatījās uz viesi, kurš pēc dažām sekundēm devās mājās. Viņa uzskatīja, ka viņa stāsta "skaidrojums" ir "neērts" laika steidzamības dēļ.

«Чоловік забув майно в кімнаті повії» — кажуть, що чоловік раптово викликав таксі пізно ввечері, тому що він, ймовірно, забув своє майно під час відвідування повії. Того вечора, перш ніж лягти спати, він вирішив викликати таксі. По телефону працівник сказав би йому, що один уже в дорозі, але не міг гарантувати протягом п’ятнадцяти хвилин або півгодини. Чоловік пояснив, що «замовлення транспорту» досить термінове. Тому він хотів поспішити, щоб таксі миттєво з’явилося перед його дверима. Раніше він вважав, що перевірив кишеню та куртку після того, як вийшов із «сервіски». Зазвичай він машинально мацав у внутрішній кишені піджака. Мабуть, він не подумав двічі, вийшовши на вулицю, знову перевірити всі свої «кишені» на відсутність. Він ходив туди-сюди по будинку, поки не приїхало таксі. Водій, який відразу відкрив бічні двері на задньому сидінні зовні, дозволив чоловікові сісти. Після того, як водій сів за кермо і запитав його, куди їхати, чоловік відповів, що має бути «вулиця» біля місця «рибного перекусу». Окремо зазначив місце «прогулянкового перебування» серед гостей. Водій повернув голову в його бік. Він знав, як далеко це місце. Потім він поступово їхав вулицею, перш ніж повернути праворуч за першим поворотом. Чоловік полегшено махнув рукою зі свого місця та сказав, що ніколи не звертався до таксі в такий час. Судячи з його очей, водій зрозумів, що він мав на увазі. Він повідомив йому, що було кілька випадків, за його словами, «поспішних поїздок». Згідно з його роботою, він сприймав «поспішні подорожі» до певного пункту призначення та назад як найнормальніше. Дорогою чоловік замовк і подивився у вікно. Надворі погода була б холодною. Він дивився на небо з зірками. «Сподіваюся, я встигну туди, коли приїду…», — сказав він на півдорозі. Водій подивився у дзеркало заднього виду. Він думав, що чоловік говорив про закриття в цьому районі. Доїхавши до місця призначення, водій зупинив машину за кілька метрів перед провулком. Чоловік заплатив йому, а потім вийшов. У провулку він пішов прямо вперед, де ступив на «блок» проходу до вікна жінки, яку відвідав. Вона відкрила віконницю, щоб почути, що він скаже. Під час його пояснень жінка відчинила б йому двері. Спочатку вона подумала, чи той самий клієнт захоче відвідати її знову. Але від нього вона дізналася, що він міг залишити свої речі в кімнаті. Жінка разом із ним зазирнула до кімнати. Через деякий час він опустився на підвіконня і пояснив їй свою історію. Вона сказала йому, що збирається йти додому. На жаль, вона не змогла йому допомогти. Через кілька хвилин хтось увійшов до кімнати. Це був співробітник, який повідомив обом про час закриття. Співробітник не міг повністю стежити за розмовою, про яку вони говорили. За її словами, потрібно було завершити розмову. Вона попросила відвідувача залишити жінку та повела його до виходу з будівлі. Знизавши плечима, чоловік вибачився перед двома. Тоді він вирішив піти. Можливо, він «поспіхом» щось не помітив і тому не зміг прибрати свої «речі». Свою забудькуватість він назвав звичайним явищем. Чергова витріщилася на гостя, який через кілька секунд пішов додому. Вона вважала його «пояснення» своєї історії «незручним» через терміновість часу.

"El hombre olvidó sus pertenencias en la habitación de la prostituta": se dice que un hombre de repente llamó a un taxi a altas horas de la noche porque probablemente olvidó sus pertenencias mientras visitaba a una prostituta. Esa noche, antes de acostarse, decidió llamar a una compañía de taxis. Por teléfono, un empleado le habría dicho que uno estaba en camino, pero no pudo garantizar que tardaría entre quince minutos y media hora. El hombre explicó que la 'orden de transporte' era bastante urgente. Por esa razón, deseaba darse prisa para que un taxi apareciera en la puerta de su casa en poco tiempo. Anteriormente, creía que había revisado su bolsillo y chaqueta después de dejar a la "mujer de servicio". Por lo general, buscaba automáticamente en el bolsillo interior de su abrigo. Aparentemente no lo pensó dos veces, una vez afuera en la calle, para revisar todos sus 'bolsillos' de nuevo en busca de alguno que faltara. Caminó de un lado a otro de la casa hasta que llegó un taxi. El conductor, que inmediatamente abrió la puerta lateral en el asiento trasero exterior, dejó entrar al hombre. Después de que el conductor se puso al volante y le preguntó qué destino, el hombre respondió que su destino debería ser 'la calle' cerca del lugar del 'bocadillo de pescado'. Dijo específicamente la ubicación de la "estancia a pie" entre los invitados. El conductor volvió la cabeza en su dirección. Sabía lo lejos que estaba el lugar. Luego condujo gradualmente por la calle antes de girar a la derecha después de la primera curva. El hombre hizo un gesto de alivio desde su asiento y dijo que nunca consultó un taxi a esa hora. A juzgar por sus ojos, el conductor entendió lo que quería decir. Le informó que había habido varios casos de, dijo, "viajes apresurados". Según su obra, veía los 'viajes apresurados' hacia y desde un determinado destino como lo más normal. En el camino, el hombre dejó de hablar y miró por la ventana. Afuera el clima habría sido una temperatura fría. Miró hacia el cielo con estrellas. “Espero poder llegar allí cuando llegue…”, dijo a mitad de camino. El conductor miró por su espejo retrovisor. Pensó que el hombre estaba hablando de horarios de cierre en el área. Una vez que llegó al destino, el conductor detuvo su automóvil unos metros antes de la calle lateral. El hombre le pagó y luego salió. En la calle lateral caminó derecho donde pisó el 'bloque' de un pasaje a la ventana de la mujer visitada. Abrió la persiana para escuchar lo que tenía que decir. Durante su explicación, la mujer le habría abierto la puerta. Al principio pensó si el mismo cliente quería volver a visitarla. Pero que se enteró por él de que pudo haber dejado sus pertenencias en la habitación. La mujer miró hacia la habitación con él. Después de un rato, se sentó en el alféizar de la ventana y le explicó su historia. Ella le dijo que estaba a punto de irse a casa. Desafortunadamente, ella no pudo ayudarlo. Momentos después, alguien entró en la habitación. Fue un miembro del personal quien informó a ambos de la hora de cierre. El empleado no podía seguir completamente la conversación de la que estaban hablando. Según ella, era necesario terminar la conversación. Le pidió al visitante que dejara a la mujer y lo condujo a la salida del edificio. Con los hombros encogidos, el hombre se disculpó con los dos. Entonces decidió salir. Tal vez había pasado por alto algo 'a toda prisa' y, por lo tanto, no pudo guardar sus 'cosas'. Describió su olvido como algo común. La mujer de turno miró fijamente al invitado que se fue a su casa después de unos segundos. Ella consideró que su "explicación" de su historia era "incómoda" debido al tiempo apremiante.

„Az ember ingatlant felejtett a prostituált szobájában” – Állítólag egy férfi késő este hirtelen taxit hívott, mert valószínűleg egy prostituált látogatása közben felejtette el a tulajdonát. Aznap este, mielőtt lefeküdt, úgy döntött, hogy hív egy taxitársaságot. Telefonon egy alkalmazott közölte volna vele, hogy úton van, de tizenöt perctől fél óráig nem tudta garantálni. A férfi elmagyarázta, hogy a „szállítási megbízás” meglehetősen sürgős. Emiatt sietni akart, hogy egy taxi rövid időn belül megjelenjen a bejárati ajtajában. Korábban azt hitte, hogy a zsebét és a kabátját ellenőrizte, miután elhagyta a "szolgálatos nőt". Általában automatikusan a kabátja belső zsebében érezte magát. Nyilvánvalóan nem gondolta meg kétszer, egyszer kint az utcán, hogy újra megvizsgálja az összes „zsebét”, hogy nincs-e hiányzó. Oda-vissza járkált a házban, amíg meg nem érkezett a taxi. A sofőr, aki azonnal kinyitotta az oldalajtót a hátsó ülésen kívül, beengedte a férfit. Miután a sofőr a volán mögé ült, és megkérdezte tőle, hogy mi az úti cél, a férfi azt válaszolta, hogy az úti cél az „utca” legyen a „halfalat” helye közelében. Konkrétan elmondta a "sétatartózkodás" helyét a vendégek között. A sofőr maga felé fordította a fejét. Tudta, milyen messze van a helyszín. Ezután fokozatosan végighajtott az utcán, mielőtt az első kanyar után jobbra fordult. A férfi megkönnyebbülten intett a helyéről, és azt mondta, hogy ilyenkor soha nem tanácskozott taxival. A szeméből ítélve a sofőr megértette, mire gondol. Tájékoztatta, hogy több esetben is előfordult, elmondása szerint, "elkapkodó lovaglás". Munkája szerint a „sietett utazásokat” egy bizonyos úti cél felé és onnan a legnormálisabb dolognak látta. Útközben a férfi abbahagyta a beszédet, és kinézett az ablakon. Kívül hideg lett volna az idő. Felnézett az égre a csillagokkal. „Remélem, eljutok oda, ha odaérek…” – mondta félúton. A sofőr belenézett a visszapillantó tükörébe. Azt hitte, hogy a férfi a környéken bezárt időkről beszél. A célba érve a sofőr néhány méterrel a mellékutca előtt leállította autóját. A férfi kifizette, majd kiszállt. A mellékutcában egyenesen előre ment, ahol egy átjáró „tömbjénél” lépett a meglátogatott nő ablakához. Kinyitotta a redőnyt, hogy hallja a mondandóját. Magyarázata közben a nő ekkor ajtót nyitott volna neki. Először arra gondolt, vajon ugyanaz az ügyfél újra meg akarja-e látogatni. De megtudta tőle, hogy a holmiját a szobában hagyhatta. A nő benézett vele a szobába. Egy idő után lerogyott az ablakpárkányra, és elmagyarázta neki a történetét. Azt mondta neki, hogy haza készül. Sajnos nem tudott rajta segíteni. Néhány pillanattal később valaki belépett a szobába. A személyzet egyik tagja értesítette mindkettőt a zárás időpontjáról. Az alkalmazott nem tudta teljes mértékben követni a beszélgetést, amiről beszéltek. Szerinte be kellett fejezni a beszélgetést. Megkérte a látogatót, hogy hagyja el a nőt, és az épület kijáratához vezette. A férfi vállat vonva kért bocsánatot a kettőtől. Aztán úgy döntött, kimegy. Talán „nagy sietségben” figyelmen kívül hagyott valamit, és ezért nem tudta eltenni a „dolgait”. Feledékenységét gyakori jelenségnek minősítette. Az ügyeletes nő a vendégre meredt, aki néhány másodperc múlva hazament. Az idő sürgőssége miatt „kényelmetlennek” tartotta történetének „magyarázatát”.

„Omul a uitat proprietatea în camera prostituatei” – Se spune că un bărbat a chemat brusc un taxi noaptea târziu, deoarece probabil și-a uitat proprietatea în timp ce vizita o prostituată. În acea seară, înainte să se culce, s-a hotărât să cheme o companie de taxi. La telefon, un angajat i-ar fi spus că unul este pe drum, dar nu putea garanta în termen de cincisprezece minute până la jumătate de oră. Bărbatul a explicat că „comanda de transport” era destul de urgentă. Din acest motiv, dorea să se grăbească ca un taxi să apară în cel mai scurt timp la ușa lui. Anterior, acesta credea că și-a verificat buzunarul și jacheta după ce a părăsit „femeia de serviciu”. De obicei, simțea automat în buzunarul interior al hainei. Se pare că nu s-a gândit de două ori, o dată afară, pe stradă, să-și verifice din nou toate „buzunarele” pentru a-și găsi cele dispărute. A mers înainte și înapoi în casă până a sosit un taxi. Șoferul, care a deschis imediat ușa laterală de pe bancheta din spate afară, l-a lăsat pe bărbat să intre. După ce șoferul s-a urcat la volan și l-a întrebat ce destinație, bărbatul i-a răspuns că destinația lui ar trebui să fie „strada” din apropierea locului „gustării de pește”. El a spus în mod special locația „ședere de mers pe jos” printre oaspeți. Șoferul și-a întors capul în direcția lui. Știa cât de departe era locația. Apoi a condus treptat pe stradă înainte de a vira la dreapta după prima curbă. Bărbatul a făcut un gest uşurat de pe scaun şi a spus că nu a consultat niciodată un taxi la un asemenea moment. Judecând după ochii lui, șoferul a înțeles ce vrea să spună. El l-a informat că au existat mai multe cazuri de, a spus el, „plimbari pripite”. Potrivit lucrării sale, el a văzut „călătoriile pripite” către și de la o anumită destinație ca fiind cel mai normal lucru. Pe drum, bărbatul a încetat să mai vorbească și s-a uitat pe fereastră. Afară vremea ar fi fost o temperatură rece. A ridicat privirea spre cer cu stele. „Sper să reușesc acolo când ajung acolo…”, a spus el la jumătatea drumului. Șoferul s-a uitat în oglinda retrovizoare. A crezut că bărbatul vorbea despre orele de închidere din zonă. Odată ajuns la destinație, șoferul și-a oprit mașina cu câțiva metri înainte de strada laterală. Bărbatul l-a plătit și apoi a ieșit. Pe strada laterală a mers drept înainte, unde a pășit în „blocul” unui pasaj către fereastra femeii vizitate. Ea a deschis oblonul pentru a auzi ce avea de spus. În timpul explicației sale, femeia i-ar fi deschis atunci ușa. La început s-a gândit dacă același client vrea să o viziteze din nou. Dar că ea a aflat de la el că poate și-a lăsat lucrurile în cameră. Femeia se uită în cameră cu el. După un timp, s-a lăsat jos pe pervaz și i-a explicat povestea lui. Ea i-a spus că era pe cale să plece acasă. Din păcate, ea nu l-a putut ajuta. Câteva clipe mai târziu, cineva a intrat în cameră. Un membru al personalului a fost cel care i-a informat pe amândoi despre ora de închidere. Angajatul nu a putut urmări pe deplin conversația despre care vorbeau. Potrivit ei, a fost necesar să se încheie conversația. Ea i-a cerut vizitatorului să părăsească femeia și l-a condus la ieșirea din clădire. Ridicat din umeri, barbatul si-a cerut scuze celor doi. Apoi a decis să plece. Poate că trecuse cu vederea ceva în „toată grabă” și, prin urmare, nu a putut să-și lase „lucrurile” deoparte. El și-a descris uitarea ca fiind un fenomen comun. Femeia de serviciu s-a uitat la oaspete care a plecat acasă după câteva secunde. Ea a considerat „explicația” lui despre povestea lui „incomodă” din cauza urgenței timpului.

"Muž zapomněl majetek v pokoji prostitutky" - Muž si prý najednou pozdě v noci zavolal taxíka, protože pravděpodobně zapomněl svůj majetek při návštěvě prostitutky. Ten večer, než se dostal do postele, se rozhodl zavolat taxislužbu. Po telefonu by mu zaměstnanec řekl, že jeden je na cestě, ale nemohl to zaručit do patnácti minut až půl hodiny. Muž vysvětlil, že „přepravní příkaz“ byl poměrně naléhavý. Z toho důvodu si přál spěchat, aby se u jeho předních dveří okamžitě objevilo taxi. Dříve se domníval, že si po odchodu od "služebny" zkontroloval kapsu a bundu. Obvykle se automaticky nahmatal ve vnitřní kapse kabátu. Zjevně se nerozmýšlel dvakrát, jednou venku na ulici, aby znovu zkontroloval všechny své 'kapsy', zda tam nějaké nechybí. Chodil po domě tam a zpět, dokud nepřijel taxík. Řidič, který hned otevřel boční dveře na zadním sedadle venku, nechal muže nastoupit. Poté, co řidič usedl za volant a zeptal se ho, jaký je cíl, muž odpověděl, že jeho cílem by měla být „ulice“ poblíž místa „rybí občerstvení“. Konkrétně řekl místo „pěšího pobytu“ mezi hosty. Řidič otočil hlavu jeho směrem. Věděl, jak daleko to místo bylo. Poté postupně projížděl ulicí, než za první zatáčkou odbočil vpravo. Muž udělal úlevné gesto ze svého místa a řekl, že v takovou chvíli taxi nikdy nekonzultoval. Soudě podle jeho očí řidič pochopil, co tím myslel. Informoval ho, že došlo k několika případům, řekl, "uspěchaných jízd." Podle své práce považoval „uspěchané cesty“ do az určitého cíle za nejnormálnější věc. Cestou muž přestal mluvit a podíval se z okna. Venku by bylo chladné počasí. Vzhlédl k nebi s hvězdami. "Doufám, že se tam dostanu, až se tam dostanu..." řekl v polovině. Řidič se podíval do zpětného zrcátka. Myslel si, že muž mluví o zavírací době v oblasti. Po dojezdu do cíle řidič zastavil své auto několik metrů před boční ulicí. Muž mu zaplatil a pak vystoupil. V boční ulici šel rovně, kde vstoupil na ‚blok‘ průchodu k oknu navštívené ženy. Otevřela okenici, aby slyšela, co chce říct. Během jeho vysvětlování by mu pak žena otevřela dveře. Nejprve přemýšlela, jestli ji stejný zákazník nechce navštívit znovu. Ale že se od něj dozvěděla, že možná nechal své věci v pokoji. Žena s ním nahlédla do místnosti. Po chvíli klesl na parapet a vysvětlil jí svůj příběh. Řekla mu, že se chystá jít domů. Bohužel mu nedokázala pomoci. O chvíli později někdo vstoupil do místnosti. Byl to člen personálu, který oba informoval o zavírací době. Zaměstnanec nemohl plně sledovat konverzaci, o které mluvili. Podle ní bylo nutné rozhovor ukončit. Požádala návštěvníka, aby ženu opustil, a odvedla ho k východu z budovy. S pokrčenými rameny se muž těm dvěma omluvil. Poté se rozhodl odejít. Možná „ve spěchu“ něco přehlédl, a proto nebyl schopen své „věci“ odložit. Svou zapomnětlivost označil za běžný jev. Žena ve službě zírala na hosta, který po několika sekundách odešel domů. Jeho „vysvětlení“ jeho příběhu považovala za „nepohodlné“ kvůli naléhavosti času.

"Muž zabudol majetok v izbe prostitútky" - Muž si vraj neskoro v noci náhle zavolal taxík, pretože si pravdepodobne zabudol svoj majetok pri návšteve prostitútky. Ešte v ten večer, kým sa dostal do postele, sa rozhodol zavolať taxislužbu. Zamestnanec by mu do telefónu povedal, že jeden je na ceste, ale nemohol to zaručiť do pätnástich minút až pol hodiny. Muž vysvetlil, že „prepravný príkaz“ bol dosť naliehavý. Z tohto dôvodu sa chcel ponáhľať, aby sa pred jeho dverami okamžite objavil taxík. Predtým sa domnieval, že si po odchode od „služobkyne“ skontroloval vrecko a bundu. Zvyčajne sa automaticky nahmatal vo vnútornom vrecku bundy. Zjavne sa nerozmýšľal, raz vonku na ulici, aby znova skontroloval všetky svoje 'vrecká', či tam nejaké chýbajú. Chodil tam a späť v dome, kým neprišiel taxík. Vodič, ktorý okamžite otvoril bočné dvere na zadnom sedadle vonku, nechal muža nastúpiť. Po tom, čo si vodič sadol za volant a spýtal sa ho, do akej destinácie, muž odpovedal, že jeho cieľom by mala byť „ulica“ pri mieste „rybieho občerstvenia“. Konkrétne povedal miesto „pešieho pobytu“ medzi hosťami. Vodič otočil hlavu jeho smerom. Vedel, ako ďaleko je to miesto. Potom postupne jazdil po ulici, kým za prvou zákrutou odbočil vpravo. Muž urobil gesto s úľavou zo svojho miesta a povedal, že v takom čase sa nikdy neradil s taxíkom. Podľa jeho očí vodič pochopil, čo tým myslel. Informoval ho, že došlo k niekoľkým prípadom, povedal, "unáhlených jázd." Podľa svojej práce považoval „unáhlené cesty“ do a z určitého cieľa za najnormálnejšiu vec. Cestou muž prestal rozprávať a pozrel sa von oknom. Vonku by bolo chladné počasie. Pozrel sa na oblohu s hviezdami. "Dúfam, že sa tam dostanem, keď sa tam dostanem..." povedal v polovici cesty. Vodič sa pozrel do spätného zrkadla. Myslel si, že muž hovorí o zatváracích časoch v oblasti. Po príchode do cieľa vodič zastavil svoje auto niekoľko metrov pred bočnou ulicou. Muž mu zaplatil a potom vystúpil. V bočnej uličke išiel rovno, kde vstúpil na „blok“ priechodu k oknu navštívenej ženy. Otvorila okenicu, aby počula, čo chce povedať. Počas jeho vysvetľovania by mu potom žena otvorila dvere. Najprv premýšľala, či ju tá istá zákazníčka nechce navštíviť znova. Ale že sa od neho dozvedela, že si možno nechal svoje veci v izbe. Žena s ním nazrela do miestnosti. Po chvíli klesol na parapet a vysvetlil jej svoj príbeh. Povedala mu, že sa chystá ísť domov. Žiaľ, nedokázala mu pomôcť. Po chvíli niekto vošiel do miestnosti. Bol to člen personálu, ktorý oboch informoval o čase uzávierky. Zamestnanec nemohol plne sledovať rozhovor, o ktorom hovorili. Podľa nej bolo potrebné rozhovor ukončiť. Návštevníka požiadala, aby ženu opustil a odviedla ho k východu z budovy. S pokrčenými plecami sa muž tým dvom ospravedlnil. Potom sa rozhodol odísť. Možno niečo „v náhlivosti“ prehliadol, a preto nemohol svoje „veci“ odložiť. Svoju zábudlivosť opísal ako bežný jav. Služobná žena civela na hosťa, ktorý po pár sekundách odišiel domov. Jeho „vysvetlenie“ jeho príbehu považovala za „nepohodlné“ z dôvodu uponáhľanosti času.

"Moški pozabil lastnino v sobi prostitutke" - Moški naj bi pozno zvečer nenadoma poklical taksi, ker je verjetno pozabil svojo lastnino med obiskom prostitutke. Tisti večer, preden je legel v posteljo, se je odločil poklicati taksi podjetje. Po telefonu bi mu uslužbenec povedal, da je eden na poti, vendar ni mogel zagotoviti v petnajstih minutah do pol ure. Moški je pojasnil, da je "naročilo prevoza" precej nujno. Zato je želel pohiteti, da bi se taksi v hipu pojavil pred njegovimi vrati. Pred tem je menil, da si je po odhodu od "serviske" pregledal žep in jakno. Običajno je samodejno tipal po notranjem žepu svoje jakne. Očitno ni pomislil dvakrat, ko je enkrat zunaj na ulici ponovno pregledal vse svoje 'žepe', ali so pogrešani. Hodil je sem ter tja po hiši, dokler ni prišel taksi. Voznik, ki je zunaj takoj odprl stranska vrata na zadnjem sedežu, je moškega pustil vstopiti. Ko je voznik sedel za volan in ga vprašal, katera destinacija, je moški odgovoril, da naj bo njegova destinacija 'ulica' v bližini kraja 'ribje malice'. Posebej je povedal lokacijo "hoje bivanja" med gosti. Voznik je obrnil glavo v njegovo smer. Vedel je, kako daleč je lokacija. Nato je postopoma zapeljal po ulici, preden je za prvim ovinkom zavil desno. Moški je olajšano pomignil s svojega sedeža in rekel, da se v takem času nikoli ni obrnil na taksi. Po očeh sodeč je voznik razumel, kaj je hotel povedati. Povedal mu je, da je bilo več primerov, kot je dejal, "prenagljenih voženj". Glede na svoje delo je 'hitra potovanja' do določene destinacije in z nje videla kot nekaj najbolj običajnega. Na poti je moški nehal govoriti in pogledal skozi okno. Zunaj bi bilo vreme hladno. Pogledal je v nebo z zvezdami. "Upam, da mi bo uspelo priti, ko pridem ...", je rekel na pol poti. Voznik je pogledal v vzvratno ogledalo. Mislil je, da moški govori o zaprtju na tem območju. Ko je voznik prispel na cilj, je nekaj metrov pred stransko ulico ustavil svoj avto. Moški mu je plačal in nato izstopil. V stranski ulici je šel naravnost, kjer je stopil ob 'bloki' prehoda do okna obiskane. Odprla je polkno, da bi slišala, kaj ima povedati. Med njegovim razlaganjem bi mu ženska odprla vrata. Sprva je pomislila, ali bi jo ista stranka želela ponovno obiskati. A da je od njega izvedela, da je morda pustil svoje stvari v sobi. Žena je z njim pogledala v sobo. Čez nekaj časa se je usedel na okensko polico in ji razložil svojo zgodbo. Povedala mu je, da bo šla domov. Žal mu ni mogla pomagati. Nekaj ​​trenutkov kasneje je nekdo vstopil v sobo. O zaprtju je oba obvestil član osebja. Zaposlena ni mogla v celoti slediti pogovoru, o katerem sta se pogovarjala. Po njenih besedah ​​je bilo treba pogovor končati. Obiskovalca je pozvala, naj zapusti žensko, in ga odpeljala do izhoda iz stavbe. S skomignjenimi rameni se je moški opravičil obema. Nato se je odločil oditi. Morda je v »naglici« kaj spregledal in zato svojih »stvari« ni mogel pospraviti. Svojo pozabljivost je označil za pogost pojav. Dežurna se je zastrmela v gosta, ki je po nekaj sekundah odšel domov. Menila je, da je njegova "razlaga" njegove zgodbe "neprijetna" zaradi časovne stiske.

«Տղամարդը մարմնավաճառի սենյակում գույք է մոռացել» - Ասում են, որ տղամարդը ուշ գիշերին հանկարծ տաքսի է կանչել, քանի որ հավանաբար մարմնավաճառին այցելելիս մոռացել է իր ունեցվածքը։ Այդ երեկո, մինչ նա քնելու էր, նա որոշեց կանչել տաքսի ընկերություն։ Հեռախոսով աշխատողը նրան կասեր, որ մեկն արդեն ճանապարհին է, բայց չի կարող երաշխավորել տասնհինգ րոպեից կես ժամվա ընթացքում: Տղամարդը բացատրեց, որ «տրանսպորտի պատվերը» բավականին հրատապ է։ Այդ պատճառով նա ցանկանում էր շտապել, որ շուտով տաքսի հայտնվի իր մուտքի դռան մոտ։ Ավելի վաղ նա կարծում էր, որ «ծառայողից» հեռանալուց հետո ստուգել է գրպանն ու բաճկոնը։ Սովորաբար նա ինքնաբերաբար զգում էր իր բաճկոնի ներսի գրպանը։ Ըստ երևույթին, նա երկու անգամ չմտածեց, մի անգամ դրսում, փողոցում, նորից ստուգելու իր բոլոր «գրպանները» բացակայողների համար: Նա ետ ու առաջ քայլեց տան մեջ, մինչև տաքսի եկավ։ Վարորդը, ով անմիջապես բացել է դրսի հետևի նստատեղի կողային դուռը, թույլ է տվել տղամարդուն ներս մտնել։ Այն բանից հետո, երբ վարորդը նստեց ղեկին և հարցրեց, թե որ ուղղությամբ, տղամարդը պատասխանեց, որ իր նպատակակետը պետք է լինի «փողոցը» «ձկան խորտիկի» մոտ: Նա մասնավորապես ասաց հյուրերի շրջանում «քայլող մնալու» վայրը։ Վարորդը գլուխը թեքել է իր ուղղությամբ. Նա գիտեր, թե որքան հեռու է գտնվելու վայրը: Այնուհետև նա աստիճանաբար քշեց փողոցով, նախքան առաջին ոլորանից աջ թեքվելը: Տղամարդը նստած տեղից թեթեւացած շարժում է արել ու ասել, որ երբեք տաքսիի հետ չի խորհրդակցել նման ժամանակ։ Դատելով նրա աչքերից՝ վարորդը հասկացել է, թե ինչ նկատի ուներ. Նա տեղեկացրեց, որ մի քանի դեպք է եղել, նրա խոսքով, «հապճեպ երթևեկության»: Ըստ իր աշխատանքի՝ նա ամենից սովորական բան էր համարում «շտապ ճամփորդությունները» դեպի որոշակի նպատակակետ և հետ։ Ճանապարհին տղամարդը դադարեց խոսել և նայեց պատուհանից դուրս։ Դրսում եղանակը ցուրտ կլիներ։ Նա աստղերով նայեց երկնքին։ «Հուսով եմ՝ կհասնեմ այնտեղ, երբ այնտեղ հասնեմ…», - ասաց նա ճանապարհի կեսից: Վարորդը նայեց իր հետևի հայելու մեջ։ Նա կարծում էր, որ մարդը խոսում է տարածքում փակման ժամերի մասին: Հասնելով նպատակակետին, վարորդը կողային փողոցից մի քանի մետր առաջ կանգնեցրեց մեքենան։ Տղամարդը վճարել է նրան, իսկ հետո դուրս եկել: Կողքի փողոցում նա քայլեց ուղիղ առջև, որտեղ նա քայլեց դեպի այցելած կնոջ պատուհանին տանող անցուղու «բլոկը»: Նա բացեց կափարիչը՝ լսելու, թե ինչ պետք է ասեր: Նրա բացատրության ժամանակ կինը դուռը կբացեր նրա առաջ։ Սկզբում նա մտածեց, թե արդյոք նույն հաճախորդը ցանկանում է նորից այցելել իրեն։ Բայց որ նա իմացել է նրանից, որ նա կարող է իր իրերը թողել սենյակում։ Կինը նրա հետ նայեց սենյակ։ Որոշ ժամանակ անց նա ընկղմվեց պատուհանագոգին և բացատրեց նրան իր պատմությունը: Նա ասաց նրան, որ պատրաստվում է տուն գնալ: Ցավոք, նա չկարողացավ օգնել նրան: Քիչ անց ինչ-որ մեկը մտավ սենյակ։ Դա անձնակազմի անդամն էր, ով երկուսին էլ հայտնեց փակման ժամի մասին: Աշխատակիցը չի կարողացել ամբողջությամբ հետևել այն խոսակցությանը, որի մասին խոսում էին։ Նրա խոսքով, անհրաժեշտ է եղել ավարտել զրույցը. Նա այցելուին խնդրեց հեռանալ կնոջից և նրան առաջնորդեց դեպի շենքի ելքը։ Ուսերը թոթված տղամարդը ներողություն խնդրեց երկուսից։ Հետո նա որոշեց դուրս գալ: Թերևս նա ինչ-որ բան անտեսել էր «բոլոր շտապողականությամբ» և, հետևաբար, չկարողացավ իր «իրերը» մի կողմ դնել: Նա իր մոռացկոտությունը բնորոշեց որպես սովորական երեւույթ. Հերթապահ կինը հայացքը հառել է հյուրին, ով մի քանի վայրկյան հետո տուն գնաց։ Նա իր պատմության «բացատրությունը» համարեց «անհարմար»՝ սեղմ ժամանակի պատճառով։

„Maður gleymdi eignum í herbergi vændiskonu“ - Maður er sagður hafa skyndilega hringt í leigubíl seint á kvöldin þar sem hann hefur líklega gleymt eignum sínum þegar hann heimsótti vændiskonu. Um kvöldið, áður en hann fór í rúmið, ákvað hann að hringja í leigubílafyrirtæki. Í síma hefði starfsmaður sagt honum að einn væri á leiðinni, en gat ekki ábyrgst innan fimmtán mínútna til hálftíma. Maðurinn útskýrði að „flutningspöntunin“ væri frekar brýn. Af þeim sökum vildi hann flýta sér að láta leigubíl birtast við útidyrnar hans á skömmum tíma. Áður hafði hann talið sig hafa athugað vasa sinn og jakka eftir að hafa yfirgefið „þjónustukonuna“. Yfirleitt þreifaði hann sjálfkrafa í innri vasa jakkans. Svo virðist sem hann hafi ekki hugsað sig tvisvar um, einu sinni úti á götu, til að athuga aftur alla 'vasana' sína fyrir týndu. Hann gekk fram og til baka í húsinu þar til leigubíll kom. Ökumaðurinn, sem opnaði hliðarhurðina í aftursætinu fyrir utan, hleypti manninum inn. Eftir að ökumaðurinn settist undir stýri og spurði hann hvaða áfangastaður var, svaraði maðurinn að áfangastaður hans ætti að vera „gatan“ nálægt þeim stað sem „fisksnarlið“ var. Hann sagði sérstaklega staðsetningu „göngudvalarinnar“ meðal gesta. Ökumaðurinn sneri höfðinu í áttina til hans. Hann vissi hversu langt í burtu staðsetningin var. Hann ók síðan smám saman niður götuna áður en hann beygði til hægri eftir fyrstu beygju. Maðurinn gerði léttar bendingar úr sæti sínu og sagðist aldrei hafa ráðfært sig við leigubíl á slíkum tíma. Af augum hans að dæma skildi bílstjórinn hvað hann átti við. Hann tilkynnti honum að það hefðu verið nokkur dæmi um, sagði hann, „flýtiferð“. Samkvæmt verkum hans leit hann á „fljótaferðir“ til og frá ákveðnum áfangastað sem eðlilegasta hlutinn. Á leiðinni hætti maðurinn að tala og leit út um gluggann. Úti hefði verið kalt í veðri. Hann leit upp til himins með stjörnum. „Ég vona að ég komist þangað þegar ég kem þangað...,“ sagði hann á miðri leið. Ökumaðurinn leit í baksýnisspegilinn sinn. Hann hélt að maðurinn væri að tala um lokunartíma á svæðinu. Þegar á áfangastað var komið stöðvaði ökumaðurinn bíl sinn nokkrum metrum fyrir hliðargötuna. Maðurinn borgaði honum og fór svo út. Í hliðargötunni gekk hann beint áfram þar sem hann steig á „blokk“ gangs að glugganum á heimsóknarkonunni. Hún opnaði gluggann til að heyra hvað hann hafði að segja. Á meðan á skýringunni stóð hefði konan þá opnað dyrnar fyrir honum. Í fyrstu hugsaði hún hvort sami viðskiptavinurinn vildi heimsækja hana aftur. En að hún frétti af honum að hann gæti hafa skilið eftir eigur sínar í herberginu. Konan leit inn í herbergið með honum. Eftir smá stund sökk hann niður á gluggakistuna og útskýrði sögu sína fyrir henni. Hún sagði honum að hún ætlaði að fara heim. Því miður gat hún ekki hjálpað honum. Augnabliki síðar kom einhver inn í herbergið. Það var starfsmaður sem tilkynnti báðum um lokunartímann. Starfsmaðurinn gat ekki fylgst fyllilega með samtalinu sem hann var að tala um. Að hennar sögn var nauðsynlegt að slíta samtalinu. Hún bað gestinn að yfirgefa konuna og leiddi hann að útgangi byggingarinnar. Með yppir öxlum bað maðurinn þá tvo afsökunar. Hann ákvað þá að ganga út. Kannski hafði hann yfirsést eitthvað í „allri flýti“ og gat því ekki lagt „hlutina“ frá sér. Hann lýsti gleymsku sinni sem algengu atviki. Konan á vakt starði á gestinn sem fór heim eftir nokkrar sekúndur. Hún taldi „útskýring“ hans á sögu sinni „óþægileg“ vegna þess hve brýn tíminn var.

"Man glömde egendom i prostituerads rum" - En man ska plötsligt ha ringt en taxi sent på natten eftersom han förmodligen glömt sin egendom när han besökte en prostituerad. Den kvällen, innan han gick i säng, bestämde han sig för att ringa ett taxibolag. På telefon skulle en anställd ha berättat att en var på väg, men kunde inte garantera inom femton minuter till en halvtimme. Mannen förklarade att "transportordern" var ganska brådskande. Av den anledningen ville han skynda sig att få en taxi att dyka upp vid hans ytterdörr på nolltid. Tidigare trodde han att han kollat ​​fickan och jackan efter att ha lämnat "servicekvinnan". Vanligtvis kände han automatiskt i innerfickan på sin rock. Tydligen tänkte han inte två gånger, en gång ute på gatan, för att kontrollera alla sina "fickor" igen efter att ha saknat dem. Han gick fram och tillbaka i huset tills en taxi kom. Föraren, som genast öppnade sidodörren vid baksätet utanför, lät mannen komma in. Efter att föraren satt sig bakom ratten och frågat honom vilken destination, svarade mannen att hans destination borde vara "gatan" nära platsen för "fisksnacket". Han sa specifikt platsen för "vandringsvistelsen" bland gästerna. Föraren vände huvudet åt honom. Han visste hur långt bort platsen var. Han körde sedan gradvis nedför gatan innan han svängde höger efter första kurvan. Mannen gjorde en lättad gest från sin plats och sa att han aldrig rådfrågade en taxi vid ett sådant tillfälle. Av hans ögon att döma förstod föraren vad han menade. Han informerade honom om att det hade förekommit flera fall av, sa han, "hastade turer". Enligt hans arbete såg han de 'hastade resorna' till och från en viss destination som det mest normala. På vägen slutade mannen prata och tittade ut genom fönstret. Utanför skulle vädret ha varit kall temperatur. Han såg upp mot himlen med stjärnor. "Jag hoppas att jag kan ta mig dit när jag kommer dit...", sa han halvvägs. Föraren tittade i sin backspegel. Han trodde att mannen pratade om stängningstider i området. Väl framme vid destinationen stannade föraren sin bil några meter före sidogatan. Mannen betalade honom och gick sedan ut. På sidogatan gick han rakt fram där han klev vid "blocket" av en passage till den besökta kvinnans fönster. Hon öppnade luckan för att höra vad han hade att säga. Under sin förklaring skulle kvinnan då ha öppnat dörren för honom. Först tänkte hon om samma kund ville besöka henne igen. Men att hon fick veta av honom att han kan ha lämnat sina ägodelar i rummet. Kvinnan tittade in i rummet med honom. Efter en stund sjönk han ner på fönsterbrädan och förklarade sin historia för henne. Hon sa till honom att hon skulle gå hem. Tyvärr kunde hon inte hjälpa honom. En stund senare kom någon in i rummet. Det var en anställd som informerade båda om stängningstiden. Den anställde kunde inte helt följa samtalet de pratade om. Enligt henne var det nödvändigt att avsluta samtalet. Hon bad besökaren att lämna kvinnan och ledde honom till utgången av byggnaden. Med ryckade axlar bad mannen de två om ursäkt. Han bestämde sig då för att gå ut. Kanske hade han förbisett något i 'all brådska' och kunde därför inte lägga undan sina 'saker'. Han beskrev sin glömska som en vanlig händelse. Jourhavande kvinna stirrade på gästen som gick hem efter några sekunder. Hon ansåg att hans "förklaring" av hans berättelse var "obekväm" på grund av den pressande tiden.

«Mann glemte eiendom på prostituert rom» – En mann skal plutselig ha ringt en taxi sent på kvelden fordi han sannsynligvis har glemt eiendommen sin mens han besøkte en prostituert. Den kvelden, før han la seg, bestemte han seg for å ringe et taxiselskap. På telefonen ville en ansatt ha fortalt ham at en var på vei, men kunne ikke garantere innen femten minutter til en halvtime. Mannen forklarte at «transportbestillingen» var ganske presserende. Av den grunn ønsket han å skynde seg å få en taxi til å dukke opp ved inngangsdøren hans på et blunk. Tidligere trodde han at han hadde sjekket lommen og jakken etter å ha forlatt «tjenestekvinnen». Vanligvis kjente han automatisk i innerlommen på frakken. Tilsynelatende tenkte han ikke to ganger, en gang ute på gaten, for å sjekke alle «lommene» sine igjen for savnede. Han gikk frem og tilbake i huset til en taxi kom. Sjåføren, som umiddelbart åpnet sidedøren ved baksetet utenfor, lot mannen komme inn. Etter at sjåføren satte seg bak rattet og spurte ham hvilken destinasjon, svarte mannen at målet skulle være 'gaten' i nærheten av stedet for 'fiskematen'. Han sa spesifikt plasseringen av "vandreoppholdet" blant gjestene. Sjåføren snudde hodet i hans retning. Han visste hvor langt unna stedet var. Deretter kjørte han gradvis nedover gaten før han svingte til høyre etter første sving. Mannen gjorde en lettet gest fra setet og sa at han aldri konsulterte en taxi på et slikt tidspunkt. Etter øynene å dømme forsto sjåføren hva han mente. Han informerte ham om at det hadde vært flere tilfeller av, sa han, «haste turer». I følge hans arbeid så han på de 'haste reisene' til og fra et bestemt reisemål som det mest normale. På veien sluttet mannen å snakke og så ut av vinduet. Utenfor ville været ha vært en kald temperatur. Han så opp til himmelen med stjerner. "Jeg håper jeg kan klare det når jeg kommer dit...", sa han halvveis. Sjåføren så i bakspeilet sitt. Han trodde mannen snakket om stengetider i området. Da han nådde målet, stoppet sjåføren bilen noen meter før sidegaten. Mannen betalte ham og gikk deretter ut. I sidegaten gikk han rett frem hvor han gikk på 'blokken' av en gang til vinduet til den besøkte kvinnen. Hun åpnet lukkeren for å høre hva han hadde å si. Under forklaringen hans ville kvinnen da ha åpnet døren for ham. Først tenkte hun om den samme kunden ville besøke henne igjen. Men at hun fikk vite av ham at han kan ha lagt igjen eiendelene sine i rommet. Kvinnen så inn i rommet sammen med ham. Etter en stund sank han ned i vinduskarmen og forklarte historien sin for henne. Hun fortalte ham at hun var i ferd med å reise hjem. Dessverre kunne hun ikke hjelpe ham. Øyeblikk senere kom noen inn i rommet. Det var en medarbeider som informerte begge om stengetiden. Den ansatte klarte ikke helt å følge samtalen de snakket om. Ifølge henne var det nødvendig å avslutte samtalen. Hun ba den besøkende om å forlate kvinnen og førte ham til utgangen av bygningen. Med trakk på skuldrene ba mannen de to om unnskyldning. Han bestemte seg da for å gå ut. Kanskje han hadde oversett noe i 'all hast' og var derfor ikke i stand til å legge fra seg 'tingene'. Han beskrev sin glemsel som en vanlig hendelse. Vakthavende kvinne stirret på gjesten som dro hjem etter noen sekunder. Hun anså hans "forklaring" av historien hans som "ubeleilig" på grunn av tidens haster.

"Mand glemte ejendom på prostituerets værelse" - En mand siges pludselig at have ringet til en taxa sent på aftenen, fordi han sandsynligvis har glemt sin ejendom, mens han besøgte en prostitueret. Samme aften, inden han kom i seng, besluttede han at ringe til et taxaselskab. I telefonen ville en medarbejder have fortalt ham, at en var på vej, men kunne ikke garantere inden for et kvarter til en halv time. Manden forklarede, at 'transportordren' var ret presserende. Af den grund ønskede han at skynde sig at få en taxa til at dukke op ved hans hoveddør på ingen tid. Tidligere troede han, at han havde tjekket sin lomme og jakke efter at have forladt "servicekvinden". Normalt mærkede han automatisk i inderlommen på sin jakke. Tilsyneladende tænkte han ikke to gange, en gang udenfor på gaden, for at tjekke alle sine 'lommer' igen for manglende. Han gik frem og tilbage i huset, indtil en taxa ankom. Chaufføren, der straks åbnede sidedøren ved bagsædet udenfor, lod manden komme ind. Efter at chaufføren satte sig bag rattet og spurgte ham, hvilken destination, svarede manden, at hans destination skulle være 'gaden' nær stedet for 'fiskesnacksen'. Han sagde specifikt placeringen af ​​"vandreopholdet" blandt gæster. Chaufføren drejede hovedet i hans retning. Han vidste, hvor langt væk stedet var. Herefter kørte han gradvist ned ad gaden, inden han drejede til højre efter det første sving. Manden lavede en lettet gestus fra sit sæde og sagde, at han aldrig konsulterede en taxa på et sådant tidspunkt. Efter hans øjne at dømme forstod chaufføren, hvad han mente. Han informerede ham om, at der havde været flere tilfælde af, sagde han, "forhastede ture." Ifølge sit arbejde så han de 'haste rejser' til og fra en bestemt destination som det mest normale. På vejen holdt manden op med at snakke og kiggede ud af vinduet. Udenfor ville vejret have været en kold temperatur. Han så op til himlen med stjerner. "Jeg håber, jeg kan klare det, når jeg når dertil...", sagde han halvvejs. Chaufføren kiggede i sit bakspejl. Han troede, at manden talte om lukketider i området. Da chaufføren nåede frem til destinationen, standsede han sin bil et par meter før sidegaden. Manden betalte ham og steg derefter ud. I sidegaden gik han ligeud, hvor han trådte ved 'blokken' af en gang til vinduet til den besøgte kvinde. Hun åbnede lukkeren for at høre, hvad han havde at sige. Under hans forklaring ville kvinden så have åbnet døren for ham. Først tænkte hun, om den samme kunde ville besøge hende igen. Men at hun lærte af ham, at han måske har efterladt sine ejendele på værelset. Kvinden kiggede ind i rummet med ham. Efter et stykke tid sank han ned i vindueskarmen og forklarede hende sin historie. Hun fortalte ham, at hun var ved at tage hjem. Desværre kunne hun ikke hjælpe ham. Øjeblikke senere kom nogen ind i rummet. Det var en medarbejder, der informerede begge om lukketiden. Medarbejderen kunne ikke helt følge med i den samtale, de talte om. Ifølge hende var det nødvendigt at afslutte samtalen. Hun bad den besøgende om at forlade kvinden og førte ham til udgangen af ​​bygningen. Med trukket på skuldrene undskyldte manden de to. Så besluttede han at gå ud. Måske havde han overset noget i 'al hast' og var derfor ude af stand til at lægge sine 'ting' fra sig. Han beskrev sin glemsomhed som et almindeligt fænomen. Vagtkvinden stirrede på gæsten, der gik hjem efter få sekunder. Hun betragtede hans "forklaring" af hans historie som "ubekvem" på grund af tidens hastende karakter.

"Mies unohti omaisuutta prostituoidun huoneeseen" - Miehen kerrotaan soittaneen yhtäkkiä taksin myöhään illalla, koska hän luultavasti unohti omaisuutensa käydessään prostituoidun luona. Sinä iltana, ennen kuin hän meni nukkumaan, hän päätti soittaa taksiyritykselle. Puhelimessa työntekijä olisi kertonut hänelle, että yksi oli matkalla, mutta ei voinut taata viidestätoista minuutista puoleen tuntiin. Mies selitti, että "kuljetustilaus" oli melko kiireellinen. Tästä syystä hän halusi kiirehtiä saadakseen taksin heti etuovelleen. Aiemmin hän uskoi tarkastaneensa taskunsa ja takkinsa poistuttuaan "palvelijanaisesta". Yleensä hän tunsi automaattisesti takkinsa sisätaskussa. Ilmeisesti hän ei ajatellut kahdesti, kerran ulkona kadulla, tarkistaakseen kaikki "taskut" uudelleen kadonneiden varalta. Hän käveli edestakaisin talossa, kunnes taksi saapui. Kuljettaja, joka avasi heti ulko-takaistuimen sivuoven, päästi miehen sisään. Kun kuljettaja oli noussut ratin taakse ja kysynyt häneltä mihin määränpäähän, mies vastasi, että hänen määränpäänsä tulisi olla "katu" lähellä "kalavälipalaa". Hän sanoi erityisesti "kävelymatkan" sijainnin vieraiden keskuudessa. Kuljettaja käänsi päänsä hänen suuntaansa. Hän tiesi kuinka kaukana paikka oli. Sitten hän ajoi vähitellen katua ennen kuin kääntyi oikealle ensimmäisen mutkan jälkeen. Mies teki helpottuneen eleen istuimeltaan ja sanoi, ettei hän koskaan kysynyt taksia sellaisella hetkellä. Silmistä päätellen kuljettaja ymmärsi mitä tarkoitti. Hän kertoi hänelle, että hänen mukaansa "hätikkäitä ajoja" oli ollut useita. Työnsä mukaan hän näki "kiireet matkat" tiettyyn kohteeseen ja sieltä takaisin tavallisimpana asiana. Matkalla mies lopetti puhumisen ja katsoi ulos ikkunasta. Ulkona sää olisi ollut kylmä. Hän katsoi ylös taivaalle tähtien kanssa. "Toivon, että pääsen sinne, kun pääsen sinne...", hän sanoi puolivälissä. Kuljettaja katsoi taustapeiliinsä. Hän luuli miehen puhuvan alueen sulkemisajoista. Päästyään määränpäähän kuljettaja pysäytti autonsa muutaman metrin ennen sivukatua. Mies maksoi hänelle ja lähti sitten ulos. Sivukadulla hän käveli suoraan eteenpäin ja astui käydyn "korttelille" vieraillun naisen ikkunaan. Hän avasi luukun kuullakseen, mitä hänellä oli sanottavana. Selityksen aikana nainen olisi avannut hänelle oven. Aluksi hän ajatteli, haluaisiko sama asiakas käydä hänen luonaan uudelleen. Mutta hän sai tietää häneltä, että hän saattoi jättää tavaransa huoneeseen. Nainen katsoi hänen kanssaan huoneeseen. Hetken kuluttua hän vajosi ikkunalaudalle ja selitti hänelle tarinansa. Hän kertoi hänelle, että hän oli tulossa kotiin. Valitettavasti hän ei voinut auttaa häntä. Hetkeä myöhemmin joku astui huoneeseen. Se oli henkilökunnan jäsen, joka ilmoitti molemmille sulkemisajan. Työntekijä ei pystynyt täysin seuraamaan keskustelua, josta he puhuivat. Hänen mukaansa keskustelu oli tarpeen lopettaa. Hän pyysi vierailijaa jättämään naisen ja johdatti tämän rakennuksen uloskäyntiin. Mies kohautti olkapäitään ja pyysi anteeksi kahdelta. Sitten hän päätti kävellä ulos. Ehkä hän oli jättänyt huomioimatta jotain "kaikella kiireellä" eikä siksi voinut laittaa "tavaroitaan" pois. Hän kuvaili unohtamistaan ​​yleiseksi ilmiöksi. Päivystävä nainen tuijotti vierasta, joka lähti muutaman sekunnin kuluttua kotiin. Hän piti hänen "selitystä" hänen tarinastaan ​​"epämukavaksi" ajan kiireellisyyden vuoksi.

“男子将财物忘在妓女房间”——据说一名男子在深夜突然叫了一辆出租车，因为他可能在拜访妓女时忘记了自己的财物。那天晚上，在上床睡觉之前，他决定给出租车公司打电话。在电话里，一名员工会告诉他，一辆正在路上，但不能保证在十五分钟到半小时内到达。该男子解释说，“运输订单”相当紧急。所以他恨不得赶紧叫一辆出租车到他家门口。此前，他相信自己在离开“女服务员”后检查过自己的口袋和夹克。通常他会不自觉地伸手去摸夹克的内袋。显然，当他走到街上时，他没有多想，再次检查了他所有的“口袋”是否丢失。他在屋子里来回走动，直到一辆出租车到来。司机立即打开外面后座的侧门，让男子上了车。司机上车后问他目的地是什么，男子回答说他的目的地应该是“鱼小吃”附近的“街道”。他特意说了客人中“步行住宿”的地点。司机把头转向他的方向。他知道这个位置有多远。然后他慢慢地沿着街道行驶，然后在第一个弯道后右转。男子在座位上做出了如释重负的手势，并表示自己从来没有在这种时候咨询过出租车。司机看他的眼神，就明白了他的意思。他告诉他，已经发生过好几起“仓促乘车”的情况。根据他的作品，他认为往返某个目的地的“匆忙旅程”是最正常的事情。路上，男人不再说话，目光望向窗外。外面的天气会很冷。他仰望满天繁星。 “我希望当我到达那里时我能到达那里……”他说到一半。司机看了看后视镜。他认为那个人正在谈论该地区的关闭时间。到达目的地后，司机将车停在小街前几米处。那人付了钱，然后就走了出去。在小街上，他径直向前走，走到了通往被拜访的女人窗户的通道的“障碍”处。她打开百叶窗，想听听他要说什么。在他解释的过程中，那个女人就为他打开了门。起初她以为是同一位顾客想再次拜访她。但她从他那里得知，他可能把他的物品留在了房间里。女人和他一起朝房间里看去。过了一会儿，他在窗台上坐下，向她解释了他的故事。她告诉他她要回家了。可惜，她帮不了他​​。片刻之后，有人进入了房间。是一名工作人员通知了两人关闭时间。该员工无法完全听懂他们正在谈论的谈话。据她说，有必要结束谈话。她要求访客离开该女子，并把他带到大楼的出口。男人耸了耸肩，向两人道歉。随后他决定走出去。也许他“太匆忙”而忽略了一些东西，因此无法收起他的“东西”。他形容自己健忘是很常见的事情。值班女士盯着几秒钟后回家的客人。她认为由于时间紧迫，他对自己的故事的“解释”“不方便”。

「男が売春婦の部屋に忘れ物をした」――男が売春婦を訪れた際、おそらく私物を忘れたとして、深夜に突然タクシーを呼んだという。その夜、彼は寝る前にタクシー会社に電話することにしました。従業員は電話で、出発予定であることを伝えただろうが、15 分から 30 分以内に到着するとは保証できませんでした。男性は「輸送命令」はかなり緊急だったと説明した。そのため、彼は急いでタクシーを自宅の玄関にすぐに到着させたいと考えていました。以前、彼は「サービスウーマン」を去った後、自分のポケットとジャケットを確認したと信じていた。通常、彼は自動的にジャケットの内ポケットを探りました。どうやら彼は、一度外に出て、すべての「ポケット」に紛失したものがないかもう一度チェックすることを二度考えなかったそうです。彼はタクシーが到着するまで家の中を行ったり来たりした。運転手はすぐに後部座席のサイドドアを屋外に開け、男性を乗車さ​​せた。運転手がハンドルを握り、目的地を尋ねると、男性は目的地は「フィッシュスナック」の場所近くの「通り」だと答えた。宿泊客の中で「ウォーキングステイ」の場所を具体的に挙げた。運転手は頭を自分の方向に向けた。彼はその場所がどれだけ遠いかを知っていました。それから彼は徐々に通りを走り、最初の曲がり角を右折しました。男性は席から安堵の表情を浮かべ、「こんな時にタクシーに相談したことはない」と話した。彼の目から判断すると、運転手は彼の言っている意味を理解しました。同氏は、「急ぐ乗車」が数件あったことを伝えたという。彼の作品によれば、彼は特定の目的地への往復の「急ぎの旅」が最も普通のことであると考えていました。途中で男は話すのをやめて窓の外を眺めた。外は寒い気温だったでしょう。彼は星が輝く空を見上げた。 「そこに着いたら、そこに着くといいのですが…」と彼は途中で言いました。運転手はバックミラーを見た。男性はその地域の閉店時間について話しているのだと思った。目的地に到着すると、運転手は脇道の数メートル手前で車を止めた。男は金を払って立ち去った。脇道をまっすぐ進み、訪問した女性の家の窓に向かう通路の「ブロック」に足を踏み入れた。彼女は彼の話を聞こうとシャッターを開けた。彼の説明中に、女性は彼のためにドアを開けたでしょう。最初、彼女は同じ顧客が再び彼女を訪れたいと思っているかどうかを考えました。しかし、彼女は彼から、彼が部屋に持ち物を置き忘れた可能性があることを知りました。女性は彼と一緒に部屋を覗いた。しばらくして、彼は窓辺に腰を下ろし、彼女に自分の話を説明しました。彼女は彼に家に帰るところだと言いました。残念ながら、彼女は彼を助けることができませんでした。しばらくして、誰かが部屋に入ってきました。両者に閉店時間を知らせたのはスタッフの一人だった。従業員は、彼らが話している会話に完全に従うことができませんでした。彼女によると、会話を終わらせる必要があったそうです。彼女は訪問者に女性から離れるように頼み、建物の出口まで案内した。男は肩をすくめながら二人に謝った。それから彼は立ち去ることにした。おそらく彼は「急いで」何かを見落としたため、「物」を片付けることができなかったのでしょう。彼は自分の物忘れをよくある現象だと説明しました。当番の女性は数秒後に帰っていく客を見つめた。彼女は、差し迫った時間があったため、彼の話についての「説明」は「不便」だと考えた。

“창녀방에서 물건을 잊어버린 남자” - 한 남자가 밤늦게 창녀를 만나러 갔다가 물건을 잊어버렸는지 갑자기 택시를 불렀다고 한다. 그날 저녁 잠자리에 들기 전에 그는 택시 회사에 전화하기로 결정했습니다. 전화상으로 직원은 그에게 하나가 오는 중이라고 말했을 것이지만 15분에서 30분 이내에 보장할 수는 없습니다. 그 남자는 '운송 순서'가 다소 시급하다고 설명했다. 그런 이유로 그는 서둘러 택시가 문앞에 나타나기를 바랐다. 앞서 그는 '봉사 우먼'을 떠난 뒤 주머니와 재킷을 확인했다고 믿었다. 보통 그는 코트 안 주머니에서 자동으로 느꼈습니다. 분명히 그는 두 번 생각하지 않았고, 한 번 밖에 나가서 그의 모든 '주머니'에 잃어버린 것이 있는지 다시 확인했습니다. 그는 택시가 도착할 때까지 집 안을 왔다 갔다 했다. 바깥쪽 뒷좌석에서 곧바로 옆문을 열어준 운전자는 남자를 태웠다. 운전자가 운전대를 잡고 목적지가 어디냐고 묻자 남자는 목적지가 '생선과자'가 있는 곳에서 가까운 '거리'라고 답했다. 그는 손님들 사이에서 '워킹 스테이'의 위치를 ​​구체적으로 말했다. 운전자는 그의 방향으로 고개를 돌렸다. 그는 그 위치가 얼마나 멀리 떨어져 있는지 알고 있었다. 그런 다음 그는 첫 번째 굴곡 후 우회전하기 전에 점차 길을 운전했습니다. 남자는 자리에서 안도의 몸짓을 하며 그런 시간에 택시를 탄 적이 없다고 말했다. 그의 눈으로 판단하면 운전자는 그가 의미하는 바를 이해했습니다. 그는 그에게 "성급한 승차"가 여러 번 있었다고 말했습니다. 그의 작업에 따르면 그는 어떤 목적지를 오가는 '급한 여행'을 가장 정상적인 것으로 보았다. 도중에 남자는 말을 멈추고 창밖을 내다 보았다. 바깥 날씨는 추운 기온이었을 것입니다. 그는 별이 있는 하늘을 올려다보았다. "내가 거기에 도착하면 거기에 도달할 수 있기를..." 그가 중간에 말했다. 운전자는 백미러를 들여다보았다. 그는 그 남자가 그 지역의 마감 시간에 대해 이야기하고 있다고 생각했습니다. 목적지에 도착한 운전자는 골목 몇 미터 앞에서 차를 세웠습니다. 그 남자는 그에게 돈을 지불하고 나갔다. 옆길에서 그는 방문한 여성의 창문으로 가는 통로의 '블록'을 밟은 곳에서 직진했습니다. 그녀는 그의 말을 듣기 위해 셔터를 열었다. 그가 설명하는 동안 그 여자는 그를 위해 문을 열어 주었을 것입니다. 처음에 그녀는 같은 고객이 그녀를 다시 방문하고 싶어하는지 생각했습니다. 그러나 그녀는 그가 소지품을 방에 두고 왔을 수도 있다는 것을 그에게서 배웠습니다. 여자는 그와 함께 방을 들여다보았다. 잠시 후 그는 창턱에 주저앉아 자신의 이야기를 그녀에게 설명했다. 그녀는 곧 집에 갈 것이라고 말했습니다. 불행히도 그녀는 그를 도울 수 없었습니다. 잠시 후 누군가가 방으로 들어왔다. 둘 다 마감 시간을 알려준 직원이었다. 직원은 그들이 말하는 대화를 완전히 따라갈 수 없었습니다. 그녀에 따르면 대화를 끝내는 것이 필요했습니다. 그녀는 방문자에게 여자를 떠나달라고 요청하고 그를 건물 출구로 안내했습니다. 남자는 어깨를 으쓱하며 두 사람에게 사과했다. 그런 다음 그는 나가기로 결정했습니다. 아마도 그는 '서둘러' 무언가를 간과하여 그의 '물건'을 치울 수 없었을 것입니다. 그는 자신의 건망증을 일반적인 현상으로 묘사했습니다. 당직 여직원은 몇 초 후에 집으로 돌아가는 손님을 빤히 쳐다보았다. 그녀는 긴박한 시간 때문에 그의 이야기에 대한 그의 "설명"이 "불편하다"고 생각했습니다.

"Nakalimutan ng tao ang ari-arian sa kwarto ng kalapating mababa ang lipad" - Isang lalaki umano ang biglang tumawag ng taxi gabi-gabi dahil malamang nakalimutan niya ang kanyang ari-arian habang bumibisita sa isang puta. Nang gabing iyon, bago siya humiga, nagpasya siyang tumawag sa isang kumpanya ng taxi. Sa telepono, sasabihin sana sa kanya ng isang empleyado na papunta na ang isa, ngunit hindi makagarantiya sa loob ng labinlimang minuto hanggang kalahating oras. Ipinaliwanag ng lalaki na ang 'order of transport' ay medyo apurahan. Para sa kadahilanang iyon ay nais niyang magmadali upang magkaroon ng taxi sa kanyang harapan ng walang oras. Nauna rito, naniniwala siyang sinuri niya ang kanyang bulsa at jacket matapos iwanan ang "service woman". Kadalasan ay awtomatiko niyang dinama sa loob ng bulsa ng kanyang jacket. Tila hindi siya nagdalawang-isip, isang beses sa labas sa kalye, upang suriin muli ang lahat ng kanyang 'bulsa' kung may mga nawawala. Nagpabalik-balik siya sa loob ng bahay hanggang sa may dumating na taxi. Ang driver, na agad na nagbukas ng pinto sa gilid sa likurang upuan sa labas, ay pinapasok ang lalaki. Matapos sumakay sa manibela ang driver at tanungin siya kung ano ang destinasyon, sumagot ang lalaki na ang kanyang destinasyon ay dapat na 'the street' malapit sa lugar ng 'fish snack'. Partikular niyang sinabi ang lokasyon ng "walking stay" sa mga bisita. Lumingon ang driver sa direksyon niya. Alam niya kung gaano kalayo ang lokasyon. Pagkatapos ay unti-unti siyang nagmaneho sa kalye bago kumanan pagkatapos ng unang liko. Ang lalaki ay gumawa ng isang maluwag na kilos mula sa kanyang upuan at sinabi na hindi siya kumunsulta sa isang taxi sa ganoong oras. Sa paghusga sa kanyang mga mata, naintindihan ng driver ang ibig niyang sabihin. Ipinaalam niya sa kanya na may ilang pagkakataon na, aniya, "hasty rides." Ayon sa kanyang trabaho, nakita niya ang 'mamadaling paglalakbay' papunta at mula sa isang tiyak na destinasyon bilang ang pinaka-normal na bagay. Sa daan, hindi na nagsalita ang lalaki at tumingin sa labas ng bintana. Sa labas ng panahon ay magiging malamig ang temperatura. Tumingala siya sa langit na may mga bituin. "Sana makapunta ako doon pagdating ko doon...", sabi niya sa kalagitnaan. Tumingin ang driver sa kanyang rear-view mirror. Akala niya ay tungkol sa pagsasara ang sinasabi ng lalaki sa lugar. Nang makarating sa destinasyon, inihinto ng driver ang kanyang sasakyan ilang metro bago ang gilid ng kalye. Binayaran siya ng lalaki at saka lumabas. Sa gilid ng kalye ay dire-diretso siyang naglakad kung saan tumapak siya sa 'block' ng isang daanan patungo sa bintana ng binisita na babae. Binuksan niya ang shutter para marinig ang sasabihin nito. Sa paliwanag niya, pagbuksan sana siya ng babae ng pinto. Noong una ay inisip niya kung gusto siyang bisitahin muli ng parehong customer. Ngunit nalaman niya mula sa kanya na maaaring naiwan nito ang kanyang mga gamit sa silid. Napatingin ang babae sa kwartong kasama niya. Pagkaraan ng ilang sandali ay lumubog siya sa windowsill at ipinaliwanag ang kanyang kuwento sa kanya. Sinabi niya sa kanya na uuwi na siya. Sa kasamaang palad, hindi niya ito natulungan. Ilang sandali pa, may pumasok sa kwarto. Ito ay isang miyembro ng kawani na nagpaalam sa parehong oras ng pagsasara. Hindi lubusang nasundan ng empleyado ang pinag-uusapan nila. Ayon sa kanya, kailangang tapusin ang pag-uusap. Hiniling niya sa bisita na iwan ang babae at inakay ito sa labasan ng gusali. Nagkibit balikat na humingi ng tawad ang lalaki sa dalawa. Pagkatapos ay nagpasya siyang mag-walk out. Marahil ay may nakalimutan siya sa 'lahat ng pagmamadali' at samakatuwid ay hindi niya mailagay ang kanyang 'mga bagay'. Inilarawan niya ang kanyang pagkalimot bilang isang pangkaraniwang pangyayari. Tinitigan ng babaeng naka-duty ang bisitang umuwi pagkatapos ng ilang segundo. Itinuring niya ang kanyang "paliwanag" ng kanyang kuwento na "hindi komportable" dahil sa pagpindot sa oras.

"ผู้ชายลืมทรัพย์สินไว้ในห้องของโสเภณี" - มีชายคนหนึ่งกล่าวกันว่าจู่ ๆ ก็เรียกแท็กซี่ตอนดึกเพราะเขาอาจลืมทรัพย์สินขณะไปหาโสเภณี เย็นวันนั้น ก่อนเข้านอน เขาตัดสินใจโทรหาบริษัทแท็กซี่ ทางโทรศัพท์ พนักงานจะบอกเขาว่ามีของกำลังมา แต่ไม่สามารถรับประกันได้ภายในสิบห้านาทีถึงครึ่งชั่วโมง ชายคนนั้นอธิบายว่า 'คำสั่งขนส่ง' ค่อนข้างเร่งด่วน ด้วยเหตุนี้เขาจึงอยากจะรีบให้แท็กซี่มาปรากฏตัวที่หน้าประตูบ้านของเขาโดยเร็ว ก่อนหน้านี้เขาเชื่อว่าเขาได้ตรวจสอบกระเป๋าและแจ็คเก็ตของเขาหลังจากออกจาก "หญิงบริการ" โดยปกติแล้วเขาจะรู้สึกโดยอัตโนมัติในกระเป๋าเสื้อด้านใน เห็นได้ชัดว่าเขาไม่คิดสองครั้งเมื่ออยู่ข้างนอกบนถนนเพื่อตรวจสอบ 'กระเป๋า' ทั้งหมดของเขาอีกครั้งเพื่อหาสิ่งที่หายไป เขาเดินไปมาในบ้านจนกระทั่งรถแท็กซี่มาถึง คนขับซึ่งเปิดประตูด้านข้างที่เบาะหลังด้านนอกทันทีให้คนเข้าไป หลังจากที่คนขับลงจากพวงมาลัยแล้วถามว่าจะไปที่ใด ชายคนนั้นตอบว่าปลายทางของเขาควรจะเป็น 'ถนน' ใกล้กับร้าน 'ขนมปลา' เขากล่าวเฉพาะตำแหน่งของ "เดินเข้าพัก" ในหมู่ผู้เข้าพัก คนขับหันศีรษะไปทางเขา เขารู้ว่าสถานที่นั้นอยู่ไกลแค่ไหน จากนั้นเขาก็ค่อยๆ ขับไปตามถนนก่อนจะเลี้ยวขวาหลังจากโค้งแรก ชายคนนั้นทำท่าทางโล่งใจจากที่นั่งของเขาและบอกว่าเขาไม่เคยปรึกษาแท็กซี่เลย เมื่อพิจารณาจากสายตาของเขา คนขับก็เข้าใจว่าเขาหมายถึงอะไร เขาบอกเขาว่ามีหลายกรณีที่เขาพูดว่า "ขี่เร็ว" จากผลงานของเขา เขาเห็นว่า 'การเดินทางที่เร่งรีบ' ไปและกลับจากจุดหมายปลายทางหนึ่งๆ เป็นเรื่องปกติที่สุด ระหว่างทาง ชายคนนั้นหยุดพูดและมองออกไปนอกหน้าต่าง อากาศภายนอกจะมีอุณหภูมิเย็นจัด เขามองขึ้นไปบนท้องฟ้าที่มีดวงดาว “ฉันหวังว่าฉันจะไปที่นั่นได้เมื่อฉันไปถึงที่นั่น…” เขาพูดไปครึ่งทาง คนขับมองกระจกมองหลัง เขาคิดว่าชายคนนั้นกำลังพูดถึงเวลาปิดทำการในพื้นที่ เมื่อถึงที่หมาย คนขับก็หยุดรถก่อนถึงซอยไม่กี่เมตร ชายคนนั้นจ่ายเงินให้เขาแล้วออกไป ในซอยข้างถนน เขาเดินตรงไปข้างหน้าโดยก้าวไปที่ 'บล็อก' ของทางเดินไปยังหน้าต่างของหญิงที่มาเยี่ยม เธอเปิดบานเกล็ดเพื่อฟังสิ่งที่เขาพูด ระหว่างที่เขาอธิบาย ผู้หญิงคนนั้นคงจะเปิดประตูให้เขาแล้ว ตอนแรกเธอคิดว่าถ้าลูกค้าคนเดิมอยากมาเยี่ยมเธออีก แต่เธอรู้จากเขาว่าเขาอาจทิ้งข้าวของไว้ในห้อง ผู้หญิงคนนั้นมองเข้าไปในห้องกับเขา หลังจากนั้นไม่นานเขาก็ทรุดตัวลงบนขอบหน้าต่างและเล่าเรื่องของเขาให้เธอฟัง เธอบอกเขาว่าเธอกำลังจะกลับบ้าน น่าเสียดายที่เธอไม่สามารถช่วยเขาได้ ครู่ต่อมา มีคนเข้ามาในห้อง เป็นพนักงานที่แจ้งเวลาปิดทั้งสองแห่ง พนักงานไม่สามารถติดตามการสนทนาที่พวกเขากำลังพูดถึงได้อย่างเต็มที่ ตามที่เธอพูดจำเป็นต้องยุติการสนทนา เธอขอให้แขกออกจากผู้หญิงคนนั้นและพาเขาไปที่ทางออกของอาคาร พร้อมยักไหล่ ชายคนนั้นขอโทษทั้งสอง เขาจึงตัดสินใจเดินออกมา บางทีเขาอาจมองข้ามบางสิ่งใน 'รีบเร่ง' ดังนั้นจึงไม่สามารถวาง 'สิ่งของ' ของเขาออกไปได้ เขาอธิบายว่าการหลงลืมของเขาเป็นปรากฏการณ์ทั่วไป ผู้หญิงที่ปฏิบัติหน้าที่จ้องไปที่แขกที่กลับบ้านหลังจากนั้นไม่กี่วินาที เธอถือว่าการ "อธิบาย" เรื่องของเขา "ไม่สะดวก" เพราะความเร่งรีบของเวลา